Mindaugas Jurkynas. Šioje šalyje nėra vietos euroskeptikams. Kodėl?

Po Seimo rinkimų galima pasvarstyti ne tik apie koalicines dėliones, bet ir apie tvarią euroskepticizmo stoką per pastaruosius šalies 20 metų narystės. Rinkimai į Europos Parlamentą birželio mėnesį davė tik dalinį atsakymą, nes rinkėjų aktyvumas buvo tiesiog tragiškas – priešpaskutinė vieta Europos Sąjungoje (ES). Per šiuos Seimo rinkimus rinkėjų prie balsadėžių skaičius buvo tik pusė, bet jie išrinko ne euroskeptiškus politikus. Po abejų rinkimų tarp svarbiausių politinių partijų ir veikėjų neturime euroskeptikų.

Neturėjome ir anksčiau. Niekas tarp įtakingų partijų nei kairėje, nei dešinėje nekviečia išstoti iš ES. Europoje kone su visais rinkimais netrūksta euroskeptiškų ir net kviečiančių palikti ES partijų. Aure, Europos Parlamente susiformavo trys kritiškos ES atžvilgiu frakcijos, o Lietuvoje Europa labai mėgstama. Ar tai ES šiaurės-rytų paribio reiškinys? O gal lietuviai tiesiog euroentuziastai ir... politiškai tingūs europiečiai... šalia Rusijos. Maždaug 85 procentai palaiko Lietuvos narystę ES ir NATO šiuo metu.

Norint tai suprasti, reikia pažvelgti į Lietuvos rinkėjus, partijas ir kaip priėjome iki šiandienos. Pradėkime nuo apklausų. 2022 m. vasaros Eurobarometro duomenys teigia, kad 69 procentai pasitiki Europos Sąjunga (2 vieta ES), kai ES vidurkis yra 49 procentai. 79 procentai mano, kad ES yra demokratiška (3 vieta ES) (ES vidurkis – 72 proc.). Tik 19 procentų lietuvių mano, jog Lietuvai būtų geriau nebūti ES nare (2–4 vietos ES, vidurkis – 27 proc.). Užimama 5 vieta pagal optimizmą dėl ES ateities (Rusijos karas jau pradėtas) su 74 procentais (ES vidurkis – 65 proc.).

2023 m. rudens Eurobarometro duomenys skelbia, kad 69 proc. lietuvių jaučiasi susiję su ES (4 vieta, ES vidurkis – 59 proc.) bei 81 procentas iš dalies ar visiškai jaučiasi ES piliečiais (10 vieta, ES vidurkis – 72 proc.). 68 procentai tautiečių (12 vieta, ES vidurkis – 63 proc.) mano, kad žmonės ES turi daug ką bendro. Mums svarbiausias ES privalumas yra laisvas žmonių, prekių ir paslaugų judėjimas (71 proc. ir 1 vieta). Kiti ES privalumai mums yra taika tarp ES valstybių (52 proc.) ir ES ekonominė galia (21 proc.). Europos Sąjungą tautiečiams labiausiai apibūdina taika (44 proc.), žmogaus teisės (31 proc.) ir demokratija (28 proc.).

Mano ankstesniame straipsnyje minėto 2017 m. vykdyto tikslinių grupių tyrimo metu, ES buvo suprantama kaip valstybių (daugiausia) ekonominė sąjunga su bendrais ir atitinkamais teisės aktais, kurioje stipresni padeda silpnesniems. ES vertinama už finansinę paramą, bendrą rinką, nuomonių laisvę, demokratiją, teisių gynimą ir didesnį saugumą. Integracija ES vertinama gerai tik ten, kur yra naudinga.

Nepaisant lietuvių itin teigiamų nuostatų apie ES, žodžiai ir veiksmai ne visai sutampa. Šalyse, kur pasitikėjimas institucijomis yra didelis, rinkėjai būna aktyvūs. Atrodo, pasitikime ES ir jos institucijomis, tačiau pagal aktyvumą rinkimuose, kai jie nėra organizuojami kartu su kitais rinkimais, tiek 2009 m., tiek 2024 m., paradoksaliai užėmėme priešpaskutines vietas ES iš 27 valstybių.

Žvelgiant į rinkimų barjerus praeinančias politines partijas po 2004 m., euroskepticizmo, išskyrus Rolando Pakso vadovaujamos Tvarkos ir teisingumo partijos abejones dėl euro įvedimo, būta nedaug. Netgi Europos Parlamento mandatą gavęs Tautos ir teisingumo sąjungos atstovas Petras Gražulis panašesnis į politikos juokdarį nei euroskeptiką. Pagal 2024 m. „euandi.eu“ politinį kompasą (galite juo pasinaudoti ir nusistatyti savo politines ir europietiškumo pažiūras), visos pagrindinės politinės partijos pasisako už didesnę ES integraciją. Socialdemokratai, konservatoriai, demokratai ir liberalai užima praktiškai tas pačias pozicijas ir nuo jų tik šiek tiek atsilieka valstiečiai.

Tarp labiausiai remiančių didesnę nacionalinę autonomiją Europos Sąjungoje yra Tautos ir teisingumo sąjunga, Nacionalinis susivienijimas; „centristiškai“ laikosi Darbo partija ir Lenkų rinkiminė akcija. Nė viena iš minėtų keturių partijų neperžengė Seimo rinkimų barjero. Pasak euroskeptiškumo tyrėjų Alekso Szczerbiako ir Paulo Taggarto klasifikacijos, šias politiškai šiuo metu nesvarbias partijas galima laikyti švelniais euroskeptikais, kuomet neprieštaraujama narystei ES ir formai, bet nepritariama kai kurioms, dažniausiai federalistinėms ir socialiai liberalioms, ES politikoms. Taigi, nei rinkėjai, nei partijos nėra euroskeptiškos. Kodėl?

Mūsų valstybė po SSRS baigties paniro į keturgubą transformaciją. Norėjome šlietis ir būti kaip Šaltojo karo laimėtojai – liberalių demokratijų Vakarai. Tapome demokratija, rinkos ekonomika bei modernia tautine valstybe, kuri nedalomą narystės NATO ir ES siekį matė kaip geopolitinio ir ekonominio saugumo garantą. Nori būti Vakaruose? Būk kaip Vakarai 1990 m. Netgi Euro įvedimas ir narystė Šengeno zonoje buvo matoma ne tiek per ekonominio, kiek per politinio saugumo prizmę – buvimas arčiau sprendimo branduolių reiškė, paprastai tariant, „būti chebroje“. Euroentuziazmas Lietuvoje nebuvo automatinis. Dar 1999 m. gale 35 proc. buvo prieš Lietuvos narystę ES, o viso labo 29 proc. – už.

Nuo 2000 m. nuomonė apie Lietuvą ES vis gerėjo ir 2003 m. referendume su „Maximos“ alaus ir skalbimo miltelių pagyvintu aktyvumu net 91 proc. buvo pritarta Lietuvos įsiliejimui į ES. Pasak 2024 m. pavasario „Eurobarometro“ duomenų, 91 proc. lietuvių mano, jog Lietuva gavo naudos iš ES (1 vieta ES). Galima kelti hipotezę, jog narystė ES papildė tris valstybės funkcijas: demokratijos ir saugumo (būnant šalia Rusijos), gerovės su 20 metų augančia ekonomika ir iš ES gautais 32 milijardais eurų bei kultūros palaikymo, nematant ES kišimosi į jautrias sritis vidaus politikoje.

ES nėra „svetima“, ES yra „sava“ ir... naudinga.

***

Straipsnis remiasi pagrindiniu pranešimu, perskaitytu 28-oje metinėje Vidurio Europos politikos mokslo asociacijos konferencijoje 2024 m. spalio 3–4 dienomis Vytauto Didžiojo universitete, Kaune.