6 straipsnių
Kokią Europos Sąjungą (ES) globalių iššūkių ir karo akivaizdoje norime matyti mes? Susiskaldžiusią ir silpną ar solidarią ir vieningą? Deja, į Igną Vėgelę, Viktorą Orbaną, Matteo Salvinį, Marine Le Pen ir Geertą Wildersą panašūs dešinieji populistai užtikrintai veda Europą prie pragaištingo lūžio ta...
2024 metais minėsime „Naujosios Europos“ dvidešimtmetį – Gegužės 1-ąją sukaks 20 metų, kai 8 Centrinės Europos ir Baltijos valstybės tapo Europos Sąjungos narėmis. Šiek tiek vėliau prie jų prisijungė Rumunija ir Bulgarija, ir paskutinioji – Kroatija.
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pareiškė, kad dalyvaudama kitų metų Europos Parlamento rinkimų kampanijoje gali siekti Europos Sąjungos (ES) „likvidavimo“ arba Vokietijos pasitraukimo iš bloko.
Oficialiai Didžioji Britanija Europos Sąjungą paliko sausio 31-osios naktį. Bet, nepaisant to, kokia saldi ši akimirka bus užkietėjusiems euroskeptikams, iš tiesų ji taps tik proceso, kurio tikrosios pabaigos nematyti, pradžia.
Europos Sąjunga penktadienį paskelbė, kad tam tikri „šaltiniai Rusijoje“ vykdė ilgalaikę dezinformavimo veiklą, siekdami per gegužę vykusius Europos Parlamento rinkimus sumažinti aktyvumą ir paveikti rinkėjų nuomones.
Britų euroskeptikų pergalė referendume, be kitko, siunčia žinutę visų šalių politiniam elitui, kaip svarbu yra ieškoti būdų kalbėtis su savo šalių nepatenkintais piliečiais, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
