G. Wildersui laimėjus parlamento rinkimus Olandijoje, Europos dešinieji demagogai pradėjo kelti galvas. Antai ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovė į G. Wilderso laimėjimą sveikindama sureagavo, kad „visa Europa nori politinio apgręžimo“. Bet ar tikrai? Ar Europa nori, kad – kaip M. Salvinis – europarlamentarai vaikščiotų apsirėdę Vladimirą Putiną šlovinančiais marškinėliais? Galbūt europiečiai džiaugiasi Italijoje augančiomis fašistų miniomis, viešai garbinančiomis Hitlerį? Ar europiečiai iš tiesų nori griauti ES sistemą, kaip tą nori padaryti Olandijos pasitraukimą iš sąjungos žadantis G. Wildersas? Ar europiečiai iš tiesų nori matyti mažiau vieningų sprendimų, kurie leistų kovoti su drastišku pragyvenimo kaštų augimu, energetiniu skurdu ir socioekonomine nelygybe? Ar europiečiai išties nori tokio EP, kuris į taršos mažinimą ir karą Ukrainoje žiūrėtų pro pirštus? Ar tikrai europiečiai nori tokių politikų, kurie – sekdami V. Orbano ir M. Le Pen pavyzdžiu – siektų griauti demokratiją, kurstyti sąmokslo teorijas, stiprinti autoritarizmą bei radikalųjį nacionalizmą? Ne, esame tikri, kad didžioji dauguma Europos piliečių tokios politikos nenori, nes jos stiprėjimas reikštų ES projekto žlugimą.
Deja, puikiai matome ir tai, kad kovoje su ultradešiniaisiais populistais negalima pasikliauti ir tradiciniais Europos konservatoriais. Antai radikaliosios „Identiteto ir Demokratijos“ (ID) politinės grupės EP lyderis Marco Zannis prisipažino, kad jų spaudimas konservatoriams „Europos žmonių partijoje“ (EPP) duoda rezultatų ir svarbiausi ES politiniai tikslai, pavyzdžiui, žaliasis kursas, yra tyčia žlugdomas plačioje centro dešinės ir ultradešinės koalicijoje. Įrodymų, jog konservatoriai mėgsta paflirtuoti su dešiniaisiais radikalais, yra daug – jų netrūksta ir mūsų šalyje. Turbūt visi prisimena atvejį, kai konservatorius Laurynas Kasčiūnas į Lietuvą pakvietė pasisvečiuoti AfD atstovus, kurių prokremliškos ir antieuropietiškos pažiūros yra plačiai žinomos. Taip, kalbu apie dabartinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką L. Kasčiūną. Toks Europos konservatorių flirtas su dešiniaisiais radikalais gali tapti dar didesne problema po ateinančių EP rinkimų, t. y., jeigu dešiniųjų populistų gretos iš tiesų augs. EP dešinysis flangas paprasčiausiai darysis radikalesnis ir, užuot sprendęs svarbiausias gyventojų problemas, užsiims kultūriniais karais, piliečių gąsdinimu ir ES institucijų skaldymu.
Taigi ES reikia centro kairiosios alternatyvos, kuri prisiimtų atsakomybę atliepti augantį žmonių nepasitenkinimą, mažintų ekonominę nelygybę tarp ES valstybių ir gerintų žmonių gyvenimo kokybę. Vienintelė politinė jėga Europoje, kuri turi pakankamą politinę įtaką priimti tokius sprendimus ir turi paruošusi tam reikalingą programą, šiuo metu yra socialdemokratų (S&D) politinė grupė. Taip yra todėl, kad likusios politinės jėgos arba flirtuoja su ES griovėjais, arba neturi pakankamos įtakos priimant svarbiausius sprendimus. Primename, kad – kaip viena didžiausių politinių grupių EP – S&D socialdemokratai yra vienintelė kairioji jėga, kuri gali konsoliduoti politinį palaikymą, kad įgyvendintų savo programą. Tai – ypač svarbu šiandien, kuomet ES tolimesnė raida ir žmonių pasitikėjimo ES politine sistema skatinimas yra tiesiog neįsivaizduojamas be drąsių ir neatidėliotinų politinių sprendimų. Apie kokius sprendimus kalbame?
Pirmiausia – didžiųjų korporacijų pelno, taršos, skaitmeninių paslaugų ir turtingiausių asmenų apmokestinimo sistema, kuri leistų padidinti apgailėtinai mažą ES biudžetą ir nukreipti lėšas socialinės ir ekonominės europiečių padėties gerinimui. Kaip žinoma, Lietuva yra viena iš šalių, kurios nukentėjo labiausiai nuo karo Ukrainoje sukeltos kainų krizės. Pastaraisiais metais kainų augimas mūsų šalyje mušė visus ES rekordus. Taip pat mūsų šalis ekonomiškai nukentėjo labiau dėl ES sankcijų Rusijai bei Baltarusijai įvedimo. Maža to, Lietuva – skirtingai nei Vakarų Europos šalys – negalėjo pasigirti gerai finansuojamomis viešosiomis paslaugomis, socialine apsauga. Galų gale, karas Ukrainoje taip pat pagilino mūsų piliečių nesaugumo jausmą. Būtent šios aplinkybės – nuolat augantis socialinio, ekonominio ir karinio nesaugumo jausmas – reikalauja ES imtis aiškios lyderystės ir priimti drąsius sprendimus, kurie leistų sumažinti nelygybę tarp turtingų ir ne tokių pasiturinčių ES šalių narių.
Antai vienas iš programinių siūlymų, kuriuos Europos socialdemokratai neša į EP rinkimus – stipresnė ES sveikatos sąjunga. Turbūt kiekvienam aišku, kad situacija, kuomet visos ES valstybės atskirai organizuoja sveikatos politiką, yra ne tik neefektyvi, bet – kaip matėme „Covid-19“ laikotarpiu – tiesiog pražūtinga. Būtent Europos socialdemokratai rūpinosi, kad pandemijos metu ES vieningai organizuotų vakcinų pirkimą ir pristatymą gyventojams. Antraip būtume stebėję absoliutų chaosą. Tačiau to nepakanka – ES turėtų užtikrinti, kad nelygybė sveikatos srityje tarp ES gyventojų būtų sumažinta iš esmės. Klausiame jūsų: ar teisinga, kad turtingesnė ES šalis, pavyzdžiui, Vokietija, gali suteikti brangų gydymą sunkios ligos gydymui, kurio ne tokia pasiturinti ES šalis, pavyzdžiui, Lietuva, suteikti neišgalės? Ar teisinga, kad Vokietija galės nupirkti pacientui naujausios kartos vaistus, kurių Lietuva nupirkti tiesiog neišgalės? Mūsų vertinimu, tai nėra teisinga, nes tiek vokietis, tiek lietuvis turi tą patį ES pasą – jie abu yra ES piliečiai. Taigi ES turėtų pasiūlyti savo piliečiams papildomą sveikatos draudimą retoms, sunkioms ligoms. Taip pat ES turėtų vieningai vykdyti naujausių medikamentų pirkimą, kuris leistų garantuoti visų ES piliečių galimybę prireikus jais pasinaudoti.
Panašia filosofija turėtume vadovautis ir mąstydami apie lėšas gynybai, kurių, kaip žinoma, Lietuvai šiandien labai trūksta. Šiam tikslui pasiekti galėtume pakartoti panašų sprendimą, kurį buvome priėmę po „Covid-19“, kuomet buvo sukurtas europinis investicinis fondas. Primename, kad ES socialdemokratų iniciatyva buvo sukurtas atsigavimo fondas, kurio tikslas buvo sustiprinti krizę išgyvenančią ES šalių narių ekonomiką po „Covid-19“ pandemijos. Dėl pandemijos ėmė mažėti darbo jėgos aktyvumas, švietimo ir sveikatos sistemoms kilo iššūkių, išaugo nelygybė. Taigi atsigavimo fondas leido sutelkti ES lėšas, pigius kreditus ir paskirstyti juos šalims narėms pagal poreikį. To Europai reikia ir dabar, kuomet gynybos pramonei, akivaizdu, reikia kur kas daugiau tvarių finansų. Europos socialdemokratai yra pasiryžę kreiptis į Europos Komisiją ir kartu sukurti tokį fondą, kuris reikšmingai sustiprintų ES šalių narių gynybos pramonę ir taip pat – Lietuvos krašto apsaugą.
Efektyvesnis ES šalių narių bendradarbiavimas sveikatos ir gynybos srityse yra tik atskiri pavyzdžiai to, ką ES gali pasiekti, aktyviai ieškodama vienijančių sprendimų didžiausiems šio laikotarpio iššūkiams. Tačiau šie pavyzdžiai puikiai atspindi svarbiausią Europos socialdemokratų veikimo principą: didesnis ES šalių narių solidarumas ir stiprios ES institucijos yra vienintelis kelias į priekį, kadangi atskiros valstybės yra nepajėgios deramai atliepti ypač sudėtingų iššūkių, tokių kaip klimato kaita, energetinis saugumas, skaitmeninė ekonomika, migracija ir kt.
Todėl šiandien mums reikia tokios ES, kuri gebėtų efektyviai ir greitai priimti savarankiškus sprendimus ją sudarančių valstybių narių ir piliečių labui. Mums reikia tokios ES, kurioje viešosios paslaugos – švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitos – būtų tolygiai prieinamos visiems ES piliečiams. Tokiu būdu ES socialdemokratai kovojo ir toliau kovos prieš demagogus dešinėje – konkrečiai parodydami, kokią apčiuopiamą naudą ES pilietybė gali duoti kiekvienam piliečiui.
Todėl dar kartą kartojame: EP rinkimai dar niekada nebuvo tokie svarbūs, nes jų metu spręsime, ar ES taps demagogų ir griovėjų marionete, ar ES iš tikrųjų priartės prie žmogaus ir jo kasdienių rūpesčių.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.