Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Gaila, kad ne visi gali apsipirkti Lenkijoje

Valdantieji mėgsta pasigirti, kaip Lietuva progresuoja – kyla tarptautiniuose reitinguose, ateina investuotojai ir dabar jau bus kuriamos gerai apmokamos darbo vietos.

Greta tokių gerų naujienų tarsi nepatogu priminti, kad didžioji šalies dalis to gerumo kažkaip vis nejaučia ir dėl to yra prastai nusiteikusi. Tai kaip čia yra – turime profesionalų Vyriausybę, BVP auga, atlyginimai didėja, o lietuviai – vis tiek subjurę ir išvažiuoja?

Nuotaiką galėtų pataisyti Seimo nuotykiai. Aukščiausi Lietuvos politikai pastaruoju metu buvo labai užsiėmę – štai Aurelijus Veryga feisbuke aiškinosi su Gabrielium Landsbergiu, ar skystis skirtas lęšiams, ar gyvuliams.

Seimo valdantieji vis perstūminėjo komiteto narius ir vadovus, bet kokiomis priemonėmis kišdami savus į svarbiausius postus, be jokios gėdos siūlydami Kęstuti Pūką perkelti į Kultūros, o Dainių Kepenį – į Švietimo ir mokslo komitetą.

VLKK vadovu išrinko radikalaus nacionalistų portalo redaktorių. Atskilusieji socialdemokratai-darbiečiai Europos politikams ir diplomatams skundė Gintautą Palucką ir jo LSDP.

Kol Seimo nariai pluša net sušilę, susitelkę ties svarbiais valstybei reikalais, iš jos kas dieną emigruoja maždaug 170 žmonių. Sausio – birželio mėnesiais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 tūkst. 731 asmuo., ir tai yra 10 tūkstančių daugiau nei pernai tuo pat metu.

Ir tai toli gražu ne pabaiga – per artimiausius penkerius metus, netekę jaunų ir darbingo amžiaus žmonių, susitrauksime dar stipriau, ypač regionai, o išvydus artėjančio gyventojų surašymo 2021 m. skaičius, gali ištikti visiškas nokdaunas.

Lietuviai emigruoja ištisais kaimais, grįžę atostogų iš naujo įvertina Lietuvos perspektyvas bei atmosferą ir, supratę, kad greitu progresu čia net nekvepia, apsisukę išvažiuoja atgal į Vakarų Europą.

Mokslininkai sako, kad politikai ir valdininkai nesuvokia realios situacijos ir nesigilina, ir toliau užsiliūliavę generuoja tuščias idėjas apie regioninę politiką ar emigrantų susigrąžinimą.
Atsistatydinusi kanclerė stebėjosi, kodėl žmonės nevertina tokio šaunaus BVP augimo ir yra nepatenkinti.

Turbūt tikrai nevertina, nes du trečdaliai lietuvių mano, kad reikalai šalyje blogėja ir, kas blogiausia, taip nusiteikusių padaugėjo. Per pastarąjį mėnesį manančių, kad reikalai Lietuvoje gerėja, sumažėjo 5 procentiniais punktais, o lyginant su gyventojų atsakymais 2016 m. lapkritį sumažėjo 8 procentiniais punktais.

Valdžios dešimtmečiais apleistos grupės – medikai, dėstytojai ir kiti – jei nenori emigruoti, turės spausti valdžią iš visų jėgų ir be pasigailėjimo. Kitaip permainų nebus. Galima būtų beveik užjausti S. Skvernelį, kuriam teks viskam ieškoti lėšų, jei nebūtų prisižadėjęs permainų ir atėjęs su didelėmis ambicijomis

Šis nepasitenkinimas yra didžiulės emigracijos brolis. Ir Seimo nariai iš tiesų turėtų džiaugtis, kad lietuviai emigruoja, nes jei jie neturėtų tokios galimybės, tas pats Seimas būtų išsprogdintas ir nuverstas ne kartą. Nes tokios nekompetencijos, korupcijos ir cinizmo koncentracijos, besitęsiančios iš kadencijos į kadenciją, dar reiktų paieškoti.

Kitaip nei gali atrodyti iš feisbuko elito burbulo, kur kritika Lietuvai laikoma blogo tono ženklu ir už ją skaudžiai daužoma, kiti indikatoriai rodo, kad lietuvių nusiteikimas tėvynės atžvilgiu prastas ir jis sunkiasi per visur.

Apklausę Lenkijoje ir Latvijoje apsiperkančius lietuvius, mokslininkai akcentavo liūdnas žmonių nuotaikas: jie buvo liūdni, viską vertino pesimistiškai, dažnai bumbėjo ir apskritai atrodė nepatenkinti.

Jie realiai taupo būtiniausiam maisto krepšeliui, yra priversti pirkti maistą svetur ir dėl to yra pikti. Sako, neperkame Lietuvoje ir nepirksime, – pasakojo tyrimui vadovavęs Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas. Dauguma apklaustųjų į Latviją ir Lenkiją apsipirkti vyksta kartą per mėnesį ar dažniau.

Maždaug ketvirtadalis apklaustųjų nurodė nepakeitę alkoholio pirkimo įpročių, nors po akcizų padidėjimo Lietuvoje gėrimai pastebimai brango, ir sakė, kad Lietuvoje iš viso nieko neperka. Dėl logistikos pas kaimynus apsipirkinėja daugiausiai pasienio regionai, bet, neabejoju, jei galėtų, tai darytų visa Lietuva. Tai galima pavadinti savotiška keršto forma valdžiai.

Tas keršto ir nevilties jausmas nestebina. Ar galima tikėtis patriotizmo ir sąžiningo pareigų atlikimo iš valstybės tarnautojų, kurių, praėjus beveik devyneriems metams po krizės, pareiginės algos bazinį dydį „valstiečiai“ (Stasys Jakeliūnas, Tomas Tomilinas, Juozas Varžgalys, Agnė Širinskienė, Vida Ačienė ir Ramūnas Karbauskis) pasiūlė padidinti... dviem eurais. Prasidėjus krizei pareiginės algos bazinis dydis buvo sumažintas nuo 490 litų (141,9 euro) iki 450 litų (130,5 euro) ir nuo 2009 metų nebuvo didinamas. Todėl pasiūlymas didinti dviem eurais, kai viskas taip pabrango, yra nesąžiningas ir nepadorus, sako pasipiktinę valstybės tarnautojai.

Premjeras Saulius Skvernelis tokiu atveju vis dejuoja, kad biudžete nėra lėšų ir vadina nepatenkintų grupių spaudimą šantažu, kaip kad nutiko su medikų reikalavimais. Bet atrodo, kad priėjome tokį tašką, kai valdžios dešimtmečiais apleistos grupės – medikai, dėstytojai ir kiti – jei nenori emigruoti, turės spausti valdžią iš visų jėgų ir be pasigailėjimo.

Kitaip permainų nebus. Galima būtų beveik užjausti S. Skvernelį, kuriam teks viskam ieškoti lėšų, jei nebūtų prisižadėjęs permainų ir atėjęs su didelėmis ambicijomis. Ir panašu, kad nuo Algirdo Brazausko laikų veikusi sistema – pažadu per rinkimus, laimiu juos ir pažadus pamirštu, nes, na, juk visi supranta, kad tai rinkimų pažadai – užlūžo ir problemas gali tekti spręsti iš esmės.

Reikalų nelengvina ir tai, kad lietuviai lygina savo gyvenimą ne tik su turtingomis Vakarų Europos šalimis, bet ir su kaimynais, kurie prieš ketvirtį amžiaus startavo iš panašių pozicijų. Ir tas palyginimas – vėl ne Lietuvos naudai.

Nekalbant apie Estiją, kuri lenkia Lietuvą daugybėje sričių, dar paaiškėjo, kad tuojau gausime į kaulus ir nuo latvių. Lietuvos medikų kantrybė pratrūko tuomet, kai kaimynai latviai saviškiams sutiko atlyginimus pakelti 80 proc.

Lietuvos auditoriją pasiekia informacija ir apie tai, kad nepaisant superkonservatyvumo ir konfliktų su Briuseliu, gerai sekasi ir Lenkijai: dabartinė Lenkijos vyriausybė vykdo rinkimų pažadus, o šalies ekonomika tvarkosi geriau, negu pranašavo opozicija.

Nauji įstatymai numato lengvatas pradedantiems verslininkams, auga bendrasis vidaus produktas ir vidutinis darbo užmokestis, o nedarbo lygis minimalus, pranešė LRT radijas.

Kas Lietuvoje tik gula į idėjų sąrašus, Lenkijoje tuojau galios. Lenkijos vyriausybė žada, kad nauji įstatymai sumažins biurokratiją ir iš pagrindų pakeis smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygas. Esminis pokyčių principas „kas įstatymais nedraudžiama, yra leidžiama“ turi pakeisti valstybinės administracijos santykius su verslu – ginčai turi būti sprendžiami verslininko naudai, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija. Įstatymai numato ir lengvatas pradedantiems verslininkams, o užsienio investuotojams bus parengtas atskiras užsieniečių verslo Lenkijos rinkoje teisės aktas.

Kol Lenkijos valdantieji atleidinėja varžtus smulkiam ir vidutiniam verslui, „valstiečiai“ arba deda jam dar daugiau apribojimų, kaip alkoholio pardavimų atveju, arba apskritai nenutuokia, ko imtis.

Vienas iš pavyzdžių – praėjusią savaitę R. Karbauskis pažadėjo Konkurencijos įstatymo pataisas, leisiančias sumažinti maksimalią rinkos struktūrų koncentraciją užimančių verslo subjektų dalį, o premjeras tai pavadino „gandu“.

Nors visi ekonomistai choru kartoja, kad Lietuvai būtina rimta mokesčių reforma, jos net pamatų nėra, o „valstiečių“ atstovai rimtais veidais vis dar svarsto įvairias idėjas ar galvoja naujus draudimus.

Lietuvos problemos įvardintos ir žinomos, ir kas gi jų turėtų imtis, nei tą visiems į kairę, į dešinę pažadėję „valstiečiai“ ir jų ilgai nuo valstybės problemų bėgę koalicijos partneriai. Mieli valdantieji, turiu jums idėją Lietuvai – darykite gi pagaliau, dirbkite!

Jei nesuprantate, pasitarkite su ekspertais, kol dar ne visi iš Lietuvos išvažiavo.