Lietuvoje Kinijos klausimą į viešąją erdvę sugrąžino paramos akcija Honkongui. Taikiai demonstracijai oponuoti Kinijos ambasada suorganizavo agresyvų būrį, kuriame buvo ir diplomatai, ir, LRT atlikto tyrimo duomenimis, Kinijos žvalgybai dirbantys Lietuvoje gyvenantys asmenys.
Į šį agresyvų žingsnį sureagavo net ir nuosaikios pozicijos dažniausiai besilaikantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Lietuvos įteikta nota Kinijos ambasados visiškai nesujaudino. Suverenumą išsaugoti bandantys Honkongo protestuotojai kinų diplomatų buvo pavadinti „riaušininkais“, o palaikymo akcijos organizatoriai „saujele antikiniškų aktyvistų“.
Žymiausio visų laikų Kinijos krepšininko Yao Mingo atstovautas „Houston Rockets“ klubas iki šiol galėjo pasigirti milžinišku populiarumu. Kinai noriai pirko raudonuosius marškinėlius, visą su klubo lyderiais susijusią atributiką ir mokėdavo už varžybų transliacijas.
Viską pakeitė viena „Houston Rockets“ generalinio Darylo Morey žinutė socialiniuose tinkluose. Paramą Honkongo protestuotojams išreiškęs D. Morey užtraukė Kinijos režimo nemalonę ne tik sau, savo klubui, bet ir visai NBA organizacijai.
Iki tol šimtus milijonų stipriausiai pasaulio lygai leidę kinai staiga pareiškė atšaukiantys „Houston Rockets“ varžybų transliacijas, o vėliau vienas po kito nuo NBA pradėjo suktis kinų verslo atstovai.
Situaciją bandė gelbėti ir pats D. Morey, išplatinęs viešą išsisukinėjimą, kad po kurio laiko suprato Kinijos situacijos kompleksiškumą. Į pagalbą stojo ir milžiniškus pinigus Kinijos rinkoje uždirbantys ir bent porą kartų į metus joje apsilankantys krepšininkai Jamesas Hardenas ir Russellas Westbrookas.
Pačioje Kinijoje įdiegta ir jau kurį laiką veikia orveliška socialinio kredito sistema. Visų Kinijos piliečių veikla ir vieši pasisakymai socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje stebimi ir vertinami reitingu.
Prastas socialinio kredito reitingas, nepaklusnumas ar režimo atžvilgiu nepriimtinas elgesys, amoralumas lemia, kad negali įsigyti norimų daiktų, keliauti ar naudotis kitomis teisėmis bei laisvėmis.
Vakaruose Kinijos režimas pritaikyti tokios visuomenės valdymo struktūros dar negali. Bet Kinija imasi minkštosios galios žaidimų. Ilgamečio ekonomikos augimo sustiprinta Kinija išplėtė savo interesus ir užmezgė painius tinklus, įsileidusi į savo rinką dalį Vakarų investuotojų ar atskirų įmonių.
Savo investicijas Vakaruose Kinija taip pat panaudojo įtakos stiprinimui. Susidūrus su politiniais klausimais šią įtaką lengva panaudoti spaudimui, pareiškiant, kad Kinijos investuotojai tiesiog pasitrauks iš tos šalies arba Kinija uždarys savo rinką eksportui iš „nepaklusnių valstybių“.
Kinijos minkštosios galios formulė labai paprasta: jūs sutinkate su mūsų politine pozicija, mes leidžiame jums užsidirbti.
Didžiausia problema ta, kad nenorintieji daryti moralinių susitarimų su Kinijos režimu ne tik išmetami lauk, bet ir patiria absoliutų boikotą. Net ir norintys palaikyti boikotuojamąjį vakariečiai dažniausiai pasiskaičiuoja moralumo kaštus ir nutaria, kad ekonominė nauda svarbesnė.
Šią Kinijos režimo veikimo formulę turėtume prisiminti kiekvieną kartą, išgirdę, kad Kinija maloningai sutinka atverti savo milžinišką rinką Lietuvos gamintojų produkcijai ar Kinijos investuotojai plečia savo veiklą Lietuvoje.
5G mobilųjį ryšį plėtojančios valstybės (tarp jų ir Lietuva) gali tik įsivaizduoti situaciją, kas nutiktų, jei „Huawei“ gautų įsaką reaguoti į vieną ar kitą Vakarų politinę poziciją ar nepaklusnumo Pekinui aktą. Savo įtaką plečianti Kinija galėtų ne tik smogti ekonomiškai, bet ir paprasčiausiai atkirsti nuo moderniųjų viešosios erdvės kūrimo priemonių. Kitaip sakant, palikti dalį vakariečių be interneto.
Bet tokio principingumo pasaulio politikos ir verslo lyderių gretose nėra daug. Kinija išnaudoja ekonominę savo galią, rinkos dydį ir jos svarbą, palaikydama Kinijos režimo politinę strategiją. Pekino planuose yra „Kinijos didybės sugrąžinimas“ ir tam bus panaudoti bet kokie turimi svertai.
Kinijos visuomenė ir visos jos interesų srityje esančios opozicinės jėgos tylia ir sunkiai sustabdoma prievarta yra palenkiamos režimo linijai. Nei į naująjį Baltijos kelią stojęs Honkongas, nei jau daugelį dešimtmečių dėl savo laisvės kovojantis Tibetas nesulaukia vieningos demokratiškųjų Vakarų pozicijos.
Nesitikiu, kad ir mūsų politiniai lyderiai staiga supras, kad atveriama milžiniška rinka ir laikinos ekonominės injekcijos yra tik modernaus imperializmo žaidimo dalis. Kinijos galybė pastatyta ant išnaudojimo, užgniaužtų laisvių, žmogaus teisių, autorystės vagysčių ir ekspansyvios politikos pamato.
Tyla ir moraliniai kompromisai tapo Vakarų silpnybės dalimi. Nesikišdami, neišsakydami griežtos pozicijos ir žiūrėdami tik ekonominės naudos mes stipriname Kinijos pasauliui siūlomą modelį, kuris kada nors gali būti pradėtas taikyti net ir mums. Gal jau gana lankstytis prieš Kinijos režimą?