Trumpizmo doktrina įsiskverbė ir įsišaknijo JAV bei reikšmingai palietė Europą. Net ir galimas Donaldo Trumpo pralaimėjimas ar pasitraukimas iš aktyvios politikos greitai neužgydys randų ant demokratijos, pasitikėjimo institucijomis ir transatlantinės partnerystės kūno.
Kas yra trumpizmas? Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad trumpizmas nėra politinė doktrina griežtąja prasme. Ji nėra susijusi su konkrečiomis politinėmis kryptimis, neturi aiškių politinių uždavinių. Politika čia yra tik instrumentas, siekiant vienų ar kitų tikslų. Trumpizmas savo indoktrinacijos bei veikimo principu labiau primena sektą, asmenybės kultą.
Nors teoriškai Donaldas Trumpas abiejuose prezidento rinkimuose atstovavo respublikonų partijai, bet jo pažiūros, veiksmai ar sprendimai tik respublikonų valdomo Senato, įvairių institucijų spaudimo ar pragmatinių sumetimų dėka primindavo respublikonišką politiką. Donaldas Trumpas save iškėlė aukščiau respublikonų partijos ir visų amerikiečių interesų.
Esminis paties Trumpo interesas – galia, savo interesų ir savo įvaizdžio gynyba. Tam tinkami bet kokie metodai, bet kokie sprendimai ar bet kokie sąjungininkai. Tapti Donaldo Trumpo sąjungininku JAV politiniame gyvenime ar užsienio politikoje labai paprasta. Tereikia išreikšti prielankumą jo asmenybei.
Kaip vienas iš argumentų, kodėl JAV prezidentas nesugeba griežtai pasmerkti Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ar tiki draugyste su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, nuolat buvo minima tai, kad „jie gerai atsiliepė apie Trumpą“.
Taigi, Trumpo veikimo politikoje modus operandi paprastas – kaupti ir saugoti galią, užtikrinti savo ir kelių artimiausių giminaičių interesų išpildymą bei nuolat rinktis liaupsinančius ir atakuoti kritikuojančius. Kaip jau ir minėta, tam tinka visi metodai. Jei demokratija trukdo, tuo blogiau demokratijai.
Kuo tiki trumpizmo sekėjai? Štai čia jau kiek sudėtingesnis klausimas, nes viena iš unikalių Donaldo Trumpo kulto savybių ta, kad jo sekėjai savo vado asmenybėje ar veiksmuose sugeba įžvelgti tai, ko nori jie patys.
Tiek pirmasis Donaldo Trumpo išrinkimas, tiek antroji jo rinkimų kampanija perrinkimui parodė, kad didžiausią dalį jo sekėjų sudaro nusivylusieji, besijaučiantys nuskriausti ar nenorintys susitaikyti su socialiniais pokyčiais ir tikintys stebuklinga lyderio galia keisti tikrovę.
Donaldo Trumpo sekėjų sąraše daugybė priešų. Dalis priešų tokiais paskelbti paties kulto lyderio, dalis pritemptų ir paverstų bendromis blogio jėgomis, trukdančiomis prezidentui ar jo sekėjams tapti laimingais ir sėkmingais.
Nuo buvusio JAV prezidento Baracko Obamos ir buvusios varžovės rinkimuose Hillary Clinton iki dabartinio konkurento Joe Bideno. Nuo globalistų ir liberalų ar socialistų iki George‘o Soroso. Už jų – įvairūs stereotipiniai sąmokslo teorijų veikėjai, klanai ir grupuotės. Nuo pedofilų iki adrenochromą vartojančių satanistų ir taip toliau, ir panašiai.
Toks ilgas priešų sąrašas ir tokios plačios blogio jėgų ribos leidžia apvienyti daugybę pasipiktinusių, nusivylusių ir Donaldo Trumpo asmenyje kitokio pasaulio pažadą matančių asmenų. Nuo tiesiog norinčių nuolat kylančios JAV ekonomikos ir anglies pramonės išsaugojimo iki manančių, jog šiuo metu vyksta Visatos gėrio ir blogio jėgų kova, kurios platforma kažkodėl tapo pasirinkimas tarp respublikonų ir demokratų kandidatų.
Kokie yra trumpizmo veikimo principai? Trumpo sekėjai save ir savo pasaulį apsibrėžia per priešus. Jei nors vienas iš priešų patenka į bendras ribas ir tu pasirengęs daryti viską, kad jis būtų nugalėtas, tu jau gali tapti kulto nariu. Žinoma, visas būsimas pergales turėsi dalintis su pačiu Donaldu Trumpu ir pripažinti jo stebuklingą įtaką bei gebėjimus.
Svarbiausia, nuolat demonstruoti savo galią, erzinti, trolinti, persekioti ir įrodinėti savo teisumą ar pranašumą. Galios svertams pasisukus į nepalankią pusę, tuojau pat pereiti į aukos vaidmenį.
Kol rinkimų pranašumas yra tavo rankose, gali skelbti „raudonosios bangos“ triuškinamą pergalę. Kai rinkimų situacija pasisuka nepalankia linkme – tai demokratų, globalistų, liberalų, socialistų sąmokslas. Visuose panašiuose procesuose šis herojaus ir nepelnytos aukos mechanizmas sukasi panašiais ratais.
Nieko nėra draudžiamo ar už moralės ribų. Jokie pagarbos, konsensuso ar tolerancijos principai negalioja. Svarbiausia – pergalė. Kaip ir pats Donaldas Trumpas, savo varžovus nuolat pabrėžtinai vadinantis nevykėliais, lūzeriais, tu turi siekti būti tik laimėtoju. Tavo pergalė – priešo sutriuškinimas, jo ašaros ir kartėlis.
Aiškiai matomi JAV prezidento kompleksai, jo gynybiniai mechanizmai ir nuolatinis savęs šlovinimas, savo galios steigimas ir postulavimas, atliepia ir jo sekėjų nerimą, neviltį ar jų kompleksus ir norą perlaužti juos, įsteigiant savąją galią.
Savąją galią steigia kas kaip moka. JAV buriamasi į paramilitarines organizacijas, tokias kaip „Proud boys“, ar nuolat keliaujama į Donaldo Trumpo entuziastingai rengiamus susitikimus su rinkėjais, Lietuvoje ropščiamasi ant Gedimino kalno ir keliamos ar lazeriu išrašomos TRUMP raidės.
Donaldo Trumpo asmenybė ir jo raiška tampa priebėga tam, kuris nepatenkintas tikrove, trokšta ją keisti, tačiau demokratinėje visuomenėje yra apribotas kitų lygiateisiškumo, įstatymų ar moralės principų. Štai, mūsų lyderis juokiasi iš tų prakeiktų liberalų, socialistų, radikalių feminisčių, siunčia žinią, kad palaiko mus ir kovoja prieš tas blogio jėgas, kurias mes susikonstravome savo aplinkoje.
Kokia trumpizmo įtaka? Pirmas ir ryškiausias ženklas, kuris labai pavojingas Vakarų pasauliui, – JAV autoriteto ir politinės galios silpnėjimas. Donaldo Trumpo simpatijos autoritarams ir nenoras geranoriškai dirbti kartu su kitais Vakarų pasaulio politikais atskiria jį ne tik G-8 susitikimuose, bet ir visą Ameriką priverčia judėti dvikrypčiu režimu.
JAV neteko moralinės ir diplomatinės lyderystės, o pastaruoju metu laikosi tik ant inertiškai judančių ar dalies sveiko proto respublikonų veikimo. Antroji Donaldo Trumpo kadencija šį inertišką judėjimą paverstu stovėjimu vietoje. Šie procesai silpnina mūsų poziciją ir šį silpnėjimą vis drąsiau išnaudos galios žaidimus žaidžiančios nedemokratinės jėgos. Tai konkretūs blogi ženklai užsienio politikoje.
Vidaus politikoje JAV vis labiau skyla nebe į demokratų ir respublikonų natūralią koliziją, o į demokratų ir Trumpo autoritarinio kulto stovyklas. Demokratus ir antidemokratus. Bet koks rinkimų rezultatas nesumažins įtampos ir, panašu, kad amerikiečiai toliau judės link ryškesnio skilimo, keliančio pavojų patiems demokratijos pamatams ir grasinančio nauju pilietiniu ar kvazipilietiniu karu.
Galiausiai, trumpizmas peržengia JAV sienas ir rodo įvairius savo ženklus net ir kitų šalių politiniame gyvenime. Trumpo raiškos ar valdymo stilių perima kai kurie Vidurio Europos politikai, savo sekėjų jis susilaukia Brazilijoje, įvairiose valstybėse toks ciniškas ir manipuliatyvus santykis su politika, nesiskaitymas su demokratijos taisyklėmis tampa mažiau gėdingu elgesiu, nediskvalifikuojančiu iš normalaus politinio gyvenimo.
Trumpizmas tampa šliaužiančia grėsme. Grėsme, kad pagarba demokratijai, valdžių atskyrimo principui, institucijų veiklai, pagarba kitaip mąstantiems taps ne padorumo, o silpnumo požymiu.
Galia kaip aukščiausias tikslas, siekis pažeminti, nuskriausti, užgožti, perrėkti, keršyti ir dominuoti tampa kovos prieš kitaip mąstančius principu. Pasaulyje ne daugybė kitaip mąstančių ir kitaip jį interpretuojančių žmonių, o kažkur tūnančios ir sąmokslus rengiančios blogio jėgos. Tavo kompleksus gydo ne atvirumas, sąžiningumas ir kuklumas, o dominavimas ir jėga.
Jokia pergalė neišspręs to, kad turėsime daug kerštingų, tikrove nusivylusių žmonių. Tų, kurie mano, kad pasaulis yra galios žaidimų laukas, kuriame žaidžia laimėtojai ir pralaimėtojai.