Šią savaitę daktaras susilaukė ilgo ir griežto laiško iš Lietuvos dietologų asociacijos. Ir Lietuva vėl pasidalino į nesutaikomų nuomonių frontus. Ji šiaip niekada nepraleidžia progos pasidalinti: koronaviruso teigėjai – koronaviruso neigėjai, legalaus lobizmo šalininkai – bet kokio lobizmo priešininkai. Ir taip toliau.
Maisto pasaulis aktualus ir aktualesnis už virusus, korupcijos skandalus, kurie ateina ir praeina. Todėl televizinės mišios „Klauskite daktaro“ – patinka mums ar nelabai – yra mūsų maisto kasdienybės dalis. Superdaktaro fanai sunerimę: kaip drįso kažkokia neaiški dietų kūrėjų sekta užpulti mylimą mitybos apaštalą? Bet yra ir eretikų. Jie kikena šone ir murma „taip jam ir reikia“.
Įspūdis apie „Klauskite daktaro“ iš keleto laidų, kurias mačiau būdamas Lietuvoje? Smagios! A. Unikauskas tapo populiariausiu Lietuvos daktaru, nes yra talentingas komunikacijos specialistas. Jis turi visus šiai veiklai būtinus komunikatoriaus duomenis: įtaigaus stoto, ištobulinęs dikciją ir treniruotą iškalbą, savimi pasitikintis, šaltakraujiškas. Ne per daug lipšnus, pakankamai autoritetingas.
Su tokiais gebėjimais populiariausias Lietuvos daktaras ir Amerikoje būtų populiariausias. O Lietuvos Seime garantuotai šviestų kaip pirmojo ryškio politikos superžvaigždė. Galėtų mesti pirštinę sveikatos ministrui. Jeigu kažkas nekantrauja, ką gi – klauskite daktaro iš pradžių dėl riebalų, o paskui dėl rinkimų. Pažiūrėsime, ką atsakys.
Išsiaiškinome: A. Unikauskas moka įdomiai ir patraukliai perteikti turinį. Kokį turinį?
Kartą būdamas Lietuvoje kažką namuose rašiau, televizorius transliavo „Klauskite daktaro“ ir staiga – vos nuo kėdės nenupuoliau. Pasirodo: nuo išgerto vandens galima net numirti! Pateiktas mechanizmas apie išplautus elektrolitus ir panašiai. Rimtai, daktare? Absoliučiai rimtai, tik yra problema: „Medikams dažnai būna sunku atpažinti intoksikaciją vandeniu, nes simptomai gali būti priskirti kitoms būklėms“. Vienas šio mirtino negalavimo simptomų –“ psichozė, haliucinacijos, žmogus nesupranta, kas jam darosi.
Žodžiu, jeigu pirmadienį tokie dalykai dedasi, vadinasi, išvakarėse padauginote vandens. Ugninio. Čia, žinoma, aš juokais. Ir šiek tiek rimtai: vasarą matau, ką geria Lietuvos žmonės. Geria viską, išskyrus vandenį: lates, pieno kokteilius, sultis, kolą, girą, smūčius, šaltą arbatą. Vanduo – neskanus, tai už ką pinigus mokėti? Na, nebent citrinų, apelsinų, rožių žiedlapių, rozmarinų šakelių priberta – tada gal. Lietuva turi puikių mineralinių, bet vandens gėrimo kultūros nėra. Todėl gąsdinimas mirimu nuo vandens yra, kaip čia pasakius... Sausaininių ir „spacy mango“ lačių propaganda, – štai kas tai yra.
O kaip su riebalų propaganda?
Pasidairę po LRT interneto svetainę rasite nuotrauką tų dalykų, ant kurių buvo statyta daktaro įtakos ir populiarumo piramidė: skani, oj skani lašinių, kumpių, rūkytų papilvių stirta. Minimaliai asociatyvi, nes daktaras nesakė „valgykite lašinius ir būsite sveiki“. Ne. Jis sakė (cituoju iš minėtos LRT publikacijos): „Nuo 7-ojo dešimtmečio mums kalama į galvas, kad riebalai yra blogis, kad nuo jų būsi storas. Ir kuo gi mes pakeitėme riebalus? Pakeitėme angliavandeniais. Tačiau mes pamirštame, kad riebalai gerina regėjimą, yra svarbūs mūsų intelektui, gelbsti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, tarnauja gydant vėžį ir cukrinį diabetą. Valgant riebalus galima numesti svorio ir pagerinti savo sveikatos būklę.“
Matote, kaip viskas paprasta? Atkeičiam atgal – angliavandenius išmetame, sugrįžtame prie riebalų ir viskas stoja į savo sveikas vietas. Intelektai, širdys, akys, kraujagyslės dėkoja. Diabetas, vėžys pabėga. Šitai pasakyta valstybei, kurioje 2018 metais mirė 39 574 piliečiai, daugiau kaip pusė jų – 55,4 procento – dėl širdies ir kraujagyslių patologijų (koronaviruso aukų eilutė – 42 atrodo kukliai lyginant su infarktų hekatomba). Šitai pasakyta auditorijai, kuri dešimtmečiais puoselėja mielą senelio naratyvą. Jūs jį girdėjote daugybę kartų: senelis visą gyvenimą krimto lašinius ir sviestą, nevalgė makaronų, išgyveno iki 89. Auditorija ploja atsistojusi.
Priežastinio ryšio tarp lašinių ir infarktų kapstymas kažin ar patiktų auditorijai. Kaip ir itališko arba graikiško, kartaus, keistai kvepiančio alyvuogių aliejaus šlovinimas. Aš pats šitai gerai žinau, nes vos tik užsimenu, kad alyvuogių aliejų vartoti sveika, man išsyk atkerta, kad lietuviai – ne graikai ir ne italai, juos pagonių dievai kitaip sutvėrė.
Plius – nuo makaronų storėjama. Lietuvoje nėra rasizmo, bet blogis yra – angliavandeniai. Jis sklinda iš ten, iš Pietų Europos. Pietiečių mitybos modelis, Viduržemio jūros dieta yra dalykai, kurių daktaro geriau neklausti. Geriau keto. Subalansuota ekrano žvaigždėms, influenceriams, bet tinka ir riebalų renesanso eiliniams. Nes lieknina. Lieknybė yra absoliuti dorybės kategorija, ji vėlgi domina visus – tiek pensininkus, tiek studentus. Protarpinis gyvenimas be pusryčių, be vakarienės irgi yra fantastika, nes sutaupo laiko, pinigų ir suteikia galimybę išdidžiai pareikšti FB burbului: „Aš tokiems niekams kaip vakarienė gyvenimo neaukoju“.
Daktaro Unikausko populiarumas dar labiau šoktelėjo po to, kai kolegos – Lietuvos kardiologai – parodė geltoną kortelę už riebalų naratyvo plėtojimą. Daktaras riebalus išskirstė į geruosius ir bloguosius, bet auditorija yra tokia kokia yra: vieną kartą įtaigiai pasakei ir ji tavimi tiki. Gilintis į sočiuosius, mononesočiuosius, polinesočiuosius nėra laiko. Gal net pavojinga: laidos reitingai gali smigti.
Ir štai – vidaus ligų profesoriui raudoną kortelę parodė dietologai. Unikalu! Daktaro kova su angliavandeniais – tarsi musių vaikymas iš kulkosvaidžio: taikosi į batoną, bet nušluoja grikius, svogūnus, kopūstus, obuolius ir slyvas. Jau sakiau: Lietuvoje nėra rasizmo ir leftistų, bet jeigu pasipasakosi, kad suvalgei spagečių lėkštę ar juodos duonos riekę, tapsi visuomenės atstumtuoju. Fui. Netikite? Anądien diskutavau su technikos mokslus baigusiu ponu Domantu. Tai jis man, daktaro įkvėptas: „Spagečiai ar tabakas – tas pats“.
Ginti daktarą nuo dietologų ėmėsi senelio lašinių naratyvo vartotojai: kas tie dietologai? Dietų kūrėjai? Neaiški medicinos specializacija – chirurgas pjauna, okulistas pritaiko akinius, urologas sutvarko šlapimo pūslę, o dietologai? Ką jie daro? Dar visai neseniai maisto baimę žmonės gydėsi plaudami žarnyną. Paskui pradėjo valgyti pagal kraujo grupę, kiti – pagal maisto spalvą. Dar vėliau savo noru išbraukė iš gyvenimo vakarienės malonumą. Dabar jungiasi į duonos niekintojų sektą.
Jeigu žmonės iki šiol nesuvokia skirtumo tarp dietologo ir dietisto, jeigu mitybos specialistai nebetelpa į feisbuką – kas belieka? Klausti daktaro. Kadangi jis įtaigiai kalbėjo apie švelnią kavą su sviestu, ta proga imsiu ir paklausiu: daktare, kodėl gadinate kavą?
Malonaus savaitgalio iš Romos!
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.