Jis tarė: „Baigdamas norėčiau jums pasakyti vieną dalyką: jeigu mes šių reformų nesiimsime, jeigu nieko nedarysime aptartomis kryptimis, tada Europai galas. Pakartosiu: Europai galas“. Lietuviškai turbūt nelabai įtikinamai skamba, užtat itališkai gaudžia tarsi antikinės tragedijos finalas: „l’Europa è finita! Finita!“
Taip Europos Parlamento šeštojo aukšto salėje kalbėjo Mario Draghis. Pranešimo pabaigoje jis pridūrė: „Tai, ką jums išdėsčiau, yra košmaras, kurį dažnai sapnuoju“. Konferencijų salėje kurį laiką tvyrojo kapų tyla. Tylėjo visi: Europos socialistai ir konservatoriai, liaudininkai ir populistai, žalieji ir patriotai.
Tie, kam teko iš arčiau susidurti su buvusiu Europos Centrinio Banko (ECB) valdytoju, buvusiu Italijos premjeru, žino: M. Draghis niekada nekelia balso. Net tada, kai 2012 metais ES valiutai – eurui, rodės, jau tikrai atėjo paskutinioji, jis, Mario, tvirtai, bet visiškai ramiai, nekeldamas balso, ištarė legendinę frazę: „Whatever it takes“. Viskas, ko reikės. Kad ir kokia būtų kaina. Ir tikrai – euras išgyveno didžiausią savo istorijoje krizę.
