Paulius Jurkevičius. Silvio kalba kaip Stasys; Stasys kalba kaip Silvio

Silvio yra italas. Stasys yra lietuvis. Silvio gimė Milane, Stasys gimė Karagandoje. Silvio studijavo teisę. Stasys - radioelektroniką, psichologiją, finansus. Silvio – milijardierius, Stasys – ne. Silvio teistas, Stasys – ne. Viskas lyg ir skirtingai susidėliojo šių dviejų žmonių biografijose. Išskyrus tris dalykus.

Pirmas – nerimtas, nes iš horoskopų pasaulio. Abu - tiek Silvio, tiek Stasys priklauso kūrybingam, nenuspėjamam, nepastovumu pagarsėjusiam svarstyklių ženklui.

Antrasis Silvio ir Stasį vienijantis dalykas yra profesija: abu politikai. Silvio yra partijos „Pirmyn Italija“ fundatorius, Italijos senato narys. Stasys šiuo metu yra Europos parlamento narys. Remiamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų planuoja tapti Vilniaus meru. Galiausiai trečiasis bendrystės dalykas – karas Ukrainoje. Kai kalba Silvio, atrodo, jog kalbėtų Stasys. Ir atvirkščiai: prabyla Stasys, bet jausmas toks, tarsi Silvio būtų prabilęs.

Lietuvis Berlusconis ir italas Jakeliūnas šia tema mąsto ir šneka vienodai. O Dieve, - atsiprašau, truputį suklydau, pasitaisysiu: italas Berlusconis ir lietuvis Jakeliūnas – tapatūs Ukrainos karo vizijoje.

Artėjant Rusijos okupacinės kariuomenės įsiveržimo ir karo Ukrainoje metinėms, abu - Berlusconis ir Jakeliūnas ieško teisybės. Abiejų teisybė sukasi aplink tą patį naratyvą: kas pradėjo karą, kas jį išprovokavo. Viskas lyg ir paprasta: kai žinai, kas smurtą pradėjo, tada žinai, kas kaltas. Kai žinai, kas kaltas, tada žinai, kas turi liautis. Nes kaltas. Nustatęs ir įvardijęs kaltininką gali jam pasakyti: „Sėsk ir pasirašyk taikos sutartį taip kaip tau liepia tie, kurie nekalti“.

Abu – Silvio ir Stasys pasisakė rinkimų proga. Berlusconis atėjo prie balsadėžės rinkimų į Lombardijos regiono savivaldą proga. Jis taip rimtai, emocingai reporteriams kalbėjo apie karo Ukrainoje ištakas, jog atrodė, kad jis ne balsuoti atėjo, o pasisakyti dėl Ukrainos. Ir jis pasakė: „Jeigu (Zelenskis) būtų liovęsis puldinėti dvi autonomines Donbaso respublikas, karas nebūtų įvykęs, nebūtų pralietas kraujas“.

Keletą kartų įdėmiai išklausiau milijardieriaus „taikos planą“ ir ypač paskutinę jos dalį. Berlusconis (beje, neblogas politikos oratorius) nutarė pabrėžti savo išskirtinį neprielankumą Ukrainos prezidentui, kelis kartus pakartojęs žodį „molto“ – labai. Štai taip: „Aš labai, labai neigiamai vertinu šio pono elgesį“.

O dabar pabandykime dekonstruoti vienos svarbiausių Italijos partijos lyderio pasisakymo semantinius aspektus. Pirmas: „labai labai“ neigiamas vertinimas skirtas ne agresoriui, o agresiją patyrusios valstybės vadovui. Antras: agresorius apskritai neminimas, kalbama tik apie „karo kurstytoją“, t.y. Zelenskį. Trečias: buvęs Italijos premjeras ne tik neigiamai vertina Ukrainos vadovą, jis netgi jo neįvardina kaip valstybės vadovo, nevadina „prezidentu“. Jis sako: „tas ponas“. „Tam ponui“, jo valstybei milijardierius nesuteikia jokio statuso. O štai feikinės „autonominės Donbaso respublikos“ minimos pagarbiai, tarsi būtų oficialiai pripažintos valstybės.

Dar daugiau: Berlusconis daro spaudimą Italijos premjerei G. Meloni, kuri Briuselyje susitiko ir kalbėjosi su Zelenskiu: „Jeigu aš būčiau premjeras, tikrai su juo nesikalbėčiau...“ Nes Silvio įsitikinęs: su prasikaltusiu karo kurstytoju Zelenskiu kalbų nėra.

Tai buvo vienas gėdingiausių Italijos užsienio politikos epizodų. Šalia kitų įsimintinų, kurių dalyvis, organizatorius, pagrindinis veikėjas buvo jis - Silvio. Pavyzdžiui, Libijos diktatoriaus Muammaro Gheddafio garbinimas, ir koks skirtumas – bučiavo jam italų premjeras rankas ar ne.

O ką Stasys? Stasys irgi dalyvauja rinkimuose. Jis, kaip ir Silvio nutarė pasisakyti Ukrainos klausimu. „Aš šitą karą vadinu taip – neteisėta agresyvi intervencija, karas Ukrainoje yra neteisėtas, bet iš dalies išprovokuotas. Rusija buvo išprovokuota“ – LRT portalui sako Silvio. Atsiprašau, - Stasys.

Italijos „Pirmyn Italija“ sekretoriatas vėliau išplatino komentarą, kuriame teigiama, kad Berlusconis remia Ukrainą. Bet nori taikos. Jakeliūnas irgi sako, kad remia Ukrainą ir nori taikos, nes karas sukelia daug rizikų Lietuvai.

Berlusconis – verslo žmogus. Jis Ukrainos likimą vertina per USD prizmę: „Prezidentas Bidenas duotų Zelenskiui 9 milijardus dolerių, jeigu jis įsipareigotų užbaigti karo veiksmus“. Gauni devynis milijardus, padalini, pasitrauki, gyveni patogiai.

Pragmatiškai svarsto ir EP narys Jakeliūnas: esą karą reikia baigti, nes kenksmingas: „... karas, jei jis tęsis, bus ne tik pražūtis Ukrainai, bet ir grės rimtomis problemomis ir Lietuvai – tiek ekonominėmis, tiek galbūt ir karinėmis kažkokiomis“. Mums reikia rimtų problemų? Ne, mums jų nereikia. Todėl: „Nereikia provokuoti“.

Naratyvas „surask „casus belli“ irgi yra problema. Nes toksiška. Smagiai populistinė. Tinkama agresorių teisintojams ir istorijos revizoriams. Arba šiaip – pragmatiškiems žmonėms. Jeigu atsigręšime atgal (to kažkodėl nemėgsta pragmatiški žmonės), tai pasitelkę formulę „kas kaltas?“ turėsime pripažinti, kad Antrąjį pasaulinį išprovokavo čekoslovakai. Šie po Pirmojo pasaulinio karo valstybingumą gavę nenaudėliai nepagarbiai elgėsi su sudetendeutsche – sudetų vokiečių etnine mažuma (savotiškas vokiečių Donbasas Čekoslovakijoje).

Neabejotina, kad čekai labai baiminosi dėl to, kas vyko sudetenland – vokiškai kalbančiose teritorijose. Ir kad konfliktų ten buvo, ir alaus bokalai dužo. Kai Prahos policija bandė malšinti Hitlerio atvirai palaikomus protestus Ostravoje įvyko tai, kas turėjo įvykti: vokiečių žemėms Sudetuose suteiktas Reicho protektorato statusas. Nes kalti jie – čekai, bandę nuraminti valstybę griaunančią penktąją koloną.

Arba štai dar vienas panašus atvejis. Kas kaltas dėl Lietuvos okupacijos ir sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą? Jeigu veiksmas vyktų šiandien koks nors Silvio pasakytų: kalti lietuviai. Nes pasienyje pagrobė du visiškai nekaltus raudonarmiečius – Nosovą ir Šmovginecą, tokiu būdu sulaužė Lietuvos ir SSSR savitarpio pagalbos sutartį. O tada štai jums atpildas: totali valstybės okupacija. Lietuva peržengė raudoną liniją ir gavo tai, ko nesipelnė. Taip rašė telegramoje dar vienas nekaltas (Dekanozovas).

LVŽS lyderis Karbauskis tvirtina, kad nieko blogo neatsitiko: Silvio raudonųjų linijų nepažeidė. Oj, dar kartą atsiprašau: Stasys nepažeidė. Bet Silvio irgi absoliučiai nekaltas. Nes praėjo vos dvi dienos po „labai labai“ skandalingo „Pirmyn Italija“ lyderio pasisakymo apie Zelenskį, ir štai stebuklas: Milano teismas išteisino milijardierių korupcijos, nepilnamečių tvirkinimo, prostitucijos skatinimo byloje „Ruby Ter“. Nerasta nusikaltimo sudėties. Silvio reguliariai mokėjo 14 merginų už paslaugas, bet teismas nusprendė, kad jos pačios norėjo...

Kuo čia dėtas Stasys? Iš tikrųjų, jis niekuo dėtas. Įdomu nebent tai, kad apie išprovokuotą karą jis kalba kone sinchroniškai su visiškai nekaltu Putino bičiuliu. Man galvoje nesutelpa būtent šitas dalykas: kaip gali Lietuvos deleguotas EP narys Stasys kalbėti tarsi būtų Silvio?