Vasarą metas atsipalaiduoti, bet atsipalaiduojant nesaugiai, ypač politikams, pradeda plisti polytiškai plintančios suvenerinės ligos, o kai kuriems užsigonorėja valdžios iki įkyraus niežtėjimo.
Pasakyčiau atvirai – tokio politinėmis prostitutėmis perpildyto bordelio Lietuva jau seniai nematė, bet teisininkai rekomendavo nesakyti, tai ir nesakau.
Bet tema vis tiek – politinių prostitučių sezonas. Jums gal ir nepatiks, kad šiandien lyginsime politiką ir prostituciją. Aš suprantu. Vis tiek prostitucijoj viskas yra skaidriau.
Bet vis dėlto politinės prostitucijos sąvoka vartojama nuo senų laikų, kai politikas parsiduoda už postą ar privilegijas, elgiasi taip, kaip jam liepiama, nesilaiko savo pažadų, yra nenuoseklus, nepatikimas, nemato problemos migruoti tarp partijų ir frakcijų. Kažkur girdėta?
Politinės prostitucijos sąvoką sugalvojome ne mes. Kaip ir visi blogiausi dalykai bei įžeidimai, ši sąvoka išpopuliarėjo rytuose, pasak tautosakos, Leninui taip įžeidus Levą Trockį. Trockis iš pradžių užpyko, o vėliau jam šitas terminas visai patiko ir, pasiskolinęs jį iš Iljičiaus, su mielu noru taikė kitiems.
Ta pati Rusija politinėmis prostitutėmis mielai vadina ir Baltijos šalis, kurios atsiduoda Dėdei Semui, nes klientui iš Rusijos baigėsi pinigai. Tiesa, jau geriau būti laisva prostitute nei požemio sekso vergu po geležine uždanga.
Terminą naudoja ir amerikiečiai – „Huffington Post“ politine prostitute pavadino Donaldą Trumpą, kuris parsiduoda dėl reitingų ir šlovės. Tiesa, tai buvo pasakyta prieš prezidento rinkimus. Dabar tai nebe politinė prostitucija, o Amerikos politikos realybė.
Už partijų ar frakcijų keitimą kandžių replikų yra susilaukę ir tokie politikai, kaip Winstonas Churchillis, iš pradžių buvęs konservatoriumi, tada liberalu, po to vėl konservatoriumi. JAV ne kartą susidarė situacija, kai keitėsi Senato dauguma respublikonui perbėgus pas demokratus ir atvirkščiai.
Ko reikia geram bordeliui? Tvirto pastato, daug lengvo elgesio mergaičių ir berniukų, geros nuotaikos, kad jie laikytųsi ten, ir kokio nors fejerverko atidarymui.
Politinio bordelio pastato pamatus tvirtai išliejo du jauni politikai, kurie 2016 metais atplaukė mūsų gelbėti, o dabar jaučiasi kaip trise valtyje su Kirkilu neskaitant Pranckiečio. Ramūnas ir Saulius – žodžio žmonės, žadėję trauktis iš valdžios ir niekada nemeluojantys.
„Galiu tik pasakyti, su kuo mes nedirbsime tikrai – mes nedirbsime su „Tvarka ir teisingumu“ ir Darbo partija, nes toms partijoms yra pareikšti įtarimai arba jos yra teistos dėl savo veiklos“, – 2016-aisiais „Žinių radijuje“ tikino Ramūnas.
„Manau, kad politikas turi, privalo turėti pasitikėjimą net ir tarpiniuose vertinimuose. Tai nepatekus į antrą turą, liepos 12 dieną vyriausybė ne grąžins įgaliojimus, bet atsistatydins“, – „DELFI TV“ žadėjo Saulius.
Tai apimti emocijų ne tik nepasitraukė, bet ir ant pastato užkabino didelę bordelio iškabą, o į vidų pasikvietė tuos, su kuriais žadėjo net į bendrą Seimo tualetą neiti.
Vyrai į naują koaliciją pasiėmė teisiamus „tvarkiečius“, koloradinius voldemortus ir penktą dieną saulėje pastovėjusios lietuviškos mišrainės kvapą skleidžiančius Kirkilo „socbebrus“ su didingu 1,5 procento visuomenės palaikymo.
Vienintelis partnerių noras – išsidalinti lovas ir dar jose padulkinti Lietuvą, kol neatėjo rinkimai ir jų partijų reitingai neišsisklaidė vėjyje kaip Černobylio radiacija.
Ir panašu, kad kaip pastatas bordeliui buvo parinktas normalus daugiabutis Perkūnkiemyje, kur butus turėjo kultūringi, normaliai dirbantys ir naudingi visuomenei žmonės: Rokas, Raimundas, Eimutis, Giedrius. O tada atėjo Daugiabučio kultūros bendrijos pirmininkas ir pasakė, kad „susirenkat šmutkes ir varot, nes jūsų butai bus trumpalaikės nuomos apartamentai politinėms plaštakėms“. Trumpalaikės – iki kitų metų spalio.
Lovų stumdymo ir politinių plaštakių įsikėlimo įkarštyje gerokai nustebo dar vienas gyventojas – vieno kambario butuke tyliai sau gyvenęs, niekam netrukdęs, save bendrijos pirmininku laikęs ir tikrajam bendrijos pirmininkui niekada neprieštaravęs keistuolis mokslininkas Viktoras. Šiaip gero būdo žmogus, jį taip ir vadino – gerasis Viktoras.
Na, ir Viktorui tikrasis pirmininkas sako: „Kraustykis iš buto ir posto, staigiai tik, reik mergas įkeldint, jau politiniai klientai per „Skelbiu.lt“ ir „LiuksTV“ reklamas pamatę skambina.“ Viktoras sako: „Bet šitas butas viskas, ką turiu: čia ir mano aktinidijos, ir prisiminimai.“ „Greitai tik“, – sako bordelio įkūrėjas. Tai Viktoras užsirakino ir nieko neįleidžia. Kaip suprantu, kažkada lauš duris.
Ir kaip sakiau, geram bordelio atidarymui reikia fejerverko. Petardos virvutę padegė niekas kitas, o Vikcaras iš „Darba parcijas“, kuris atsako už bazarą, ir patraukė saviškį Bukauską iš „tvarkiečių“ frakcijos, o tai reiškė, kad frakcija kiaura, nebeužtenka mergaičių, ir gali būti išmesta iš bordelio in corpore.
Gelbėtoja Agnė pasitarė su šeima ir leido save skolinti „tvarkiečių“ frakcijai, kad šie išliktų ir politiniame bordelyje turėtų geras lovas. Nors, kaip pati sakė, fiziškai liko „valstiečių“ frakcijoje, aukštu aukščiau ir tiesiai po Viktoru, kuris vis dar užsirakinęs duris.
Širinskienė gula į politinę lovą su Žemaitaičiu. Tuo pačiu, kuris prieš porą metų „užstukalino“ ją besinaudojančią Karbauskio ir Verygos balsavimo kortelėmis ir siekė inicijuoti apkaltą. Tuo pačiu, kurį Širinskienė kaltino supainiojus interesus. Šiuos kaltinimus Žemaitaitis tada palygino su seksualiniu priekabiavimu. Toks lokalus Seimo #metoo vyko. Bet panašu, kad ne tas piktas ME TOO, o toks romantiškas valiūkišas ahhh… me too? Ir dar Žemaitaitis pridūrė, kad „valstiečiai“ yra tikri gandragalviai, o vėliau sakė, kad politikoje visko galima prikalbėti. Emocinis toks.
Bet čia buvo gūdūs 2017-ieji. Per porą metų viskas pasikeitė tiek, kad „tvarkiečiai“ gavo lizinginę Širinskienę ir dabar pagrindinis klausimas yra, ar pasibaigus nuomos terminui jie galės ją išsipirkti už likutinę vertę. Kiek ten to likučio bus belikę. Nors visi žino, kad Agnės širdis jau užimta.
Na, o tiems, kas galvojate, kad Širinskienė politinės prostitucijos kartelę pakėlė į kitiems neįveikiamą aukštį, aš tik noriu priminti, kad į politiką ateina Rūta Janutienė.
Ar pastebėjote, kad nieko nekalbėjau apie dar vieną politinio bordelio architektą ir kaip jį pavadino „MG Baltic“ vadai – feldmaršalą Kirkilą. Gediminas yra mūsų politikos Littlefingeris, net ir panašus šiek tiek. Beje, kas žiūrėjot, tas žinot, kas vadovavo Kings Landingo bordeliams.
Seime jis nuo 1992 metų be pertraukų. Kad padėčiau įsivaizduoti, tais metais Lietuvos futbolo rinktinė žaidė lygiosiomis su danais, Visaginas buvo vadinamas Sniečkumi ir dar neturėjom lito. Lito neturėjom, bet Kirkilą Seime jau turėjom.
Ir feldmaršalas sukosi: wheelino dealino, sudarinėjo ir laužė koalicijas, buvo premjeru ir sakė, kad krizės nebus, už pavadžio vedė į Lietuvą „Leo LT“ ir netgi buvo sugebėjęs gauti konservatorių paramą savo mažumos vyriausybei. O tai, sutikite, sunkiau nei giminės baliuje įtikinti gerai įpiešusį dėdę, kuris paskutinius metus žiūrėjo tik Gluchariovą ir „Nuogą tiesą“ per „Lietuvos ryto“ televiziją, kad prie ruso nebuvo geriau.
Gyvenime feldmaršalas užskubėjo tik du kartus. Vieną kartą Seime nesulaukė, kol baigsis darbo diena. Konservatoriai rėkė, kad Kirkilas girtas, o Pranckietis užstojo feldmaršalą ir neįleido policijos su alkotesteriu į Seimą. Dabar, kai Kirkilas laužia Viktoro buto duris, jis turbūt labai gailisi, kad nedavė jam pūsti.
O antras kartas – kai susipyko su Palucku ir išsivedęs savo chebrą įkūrė „socbebrų“ rezervatą, bet pamatė, kad rezervatas pastatytas ant senų bebrų kapinių ir jame vaidenasi baisiau nei „X failuose“.
Ir kai reitingai nuseko žemiau ekologinio debito, feldmaršalas nusprendė atlikti gulbės giesmę. Kai esi politikoje ilgiau nei „Aerosmith“ muzikoje, imi suprasti, kad vertybės ateina ir praeina, gi postai ir resursai lieka.
Tad bent metus, bent metus dar feldmaršalas nori prisiliesti prie valdžios, o paskui ją galima ir į Biržus, į karstinius Kirkilų ežerėlius.
Bet grįžkime prie politinės prostitucijos. Gal politikams iš tikrųjų taikome per aukštus standartus? Juk profesionalios plaštakės neretai yra oresnės ir labiau gerbiančios savo profesiją.
Politikus reguliuoja demokratinių rinkimų dėsniai, o prostituciją – rinkos ekonomikos. Ir kyla natūralus klausimas: kuris iš jų geriau atskiria pelus nuo grūdų?
Užsukit į „Skelbiu.lt“ laimingo masažo skelbimus ir pamatysit, kad ten viskas skaidru – surašytos kainos ir net darbo laikai, iki kada teikiamos paslaugos. O pamenat, kaip sunku priversti Seimo narį išsėdėti iki posėdžio pabaigos? Beveik neįmanoma.
Pas tuos pačius „valstiečius“ yra idėjinių žmonių, kurie ir dabar žiūri į savo rankas, dedančias plytas bordeliui, ir bando save įtikinti, kad nepritaria. Čia panašiai kaip ežiukas, kuris sėdėjo ant kranto ir kartojo, kad neįkris, o kai įkrito, įtikinėjo save, kad čia ne jis skęsta.
Bet yra kaip yra. Tokios situacijos su viešais parsidavinėjimais, trumpalaike moterų politikių nuoma, apsimelavimu iki ausų, emociniais pažadais mes neturėjome per visus beveik 30 Nepriklausomybės metų.
Tai ką daryti su šituo politiniu bordeliu: jo plaštakėmis, suteneriais ir klajojančiais pitbuliais?
Apie tai mąsto ir naujasis prezidentas, žiūrėdamas į neonines bordelio reklamas, trumpam laikui perkamus ministrus, ir galvoja, kaip čia taip va iš karto nutiko.
Apie tai galvokim ir mes. Švedijoje problema sprendžiama baudžiant ne sekso paslaugų tiekėjus, o pirkėjus. Jei kalba apie politinį seksą, tai tada turėtume būti baudžiami mes – kurie patingėjom ateiti balsuoti, kurie nesidomim politika, kurie galvojam, kad „ai tegu jie ten krušasi“. Netinka.
Politinio bordelio irgi neuždrausi – kas iš to, vis tiek parsidavinės. Gal ne taip viešai, gal stovėjimo aikštelėse prie Seimo, vakarienėse prie žvakių šviesos, pirtelėse, medžioklėse.
Variantas vienas – dabar sukandus dantis tiesiog atidžiai stebėti politinių sutenerių siautėjimą, dirbti savo darbus ir kartoti, kad valstybė eina į priekį nepaisant bordelio architektų įgeidžių. O po metų, tą gražų spalį, kai po kojomis šiugždės nukritę lapai, o virš galvų kryks išskrendantys paukščiai, ateiti prie balsavimų urnų, pakviesti savo draugus, bičiulius, kaimynus ir netgi tą bičą, su kuriuo penkiom minutėm susipažinai penktadienio naktį klube. Ir tada pasakyti negražų, bet labai teisingą politinį posakį – balius baigtas, k****s namo. Ačiū.