R. Bogdanas. Kuo baigiasi, kai elnias vadinamas žirgu

Pietrytinėje šiaurės vakarų Kinijos dalyje yra labai senas Sijano miestas.

Viena Sijano įžymybė žinoma net tiems, kurie net nėra girdėję šio miesto pavadinimo. Tai terakotinė imperatoriaus kariuomenė, matyta ne viename populiariame filme. Ją sudaro tūkstančiai iš degto molio padarytų natūralaus dydžio kareivių.

Radinį 1974 aptiko vietinis valstietis, kasdamas šulinį rytiniame Sijano priemiestyje. Po žeme skulptūros buvo išsaugojusios spalvas, tačiau nuo šviesos dviejų tūkstančių metų senumo dažai kaipmat oksidavosi ir dabar kariuomenė stovi dulksvai rusva su juodais prieš dvidešimt amžių buvusio gaisro pėdsakais. Dar prieš penketą metų radėjas valstietis ateidavo prie muziejaus pasifotografuoti su lankytojais, pasirašyti ant knygų ir taip papildyti savo šeimos biudžetą. Prieigose net mačiau skelbimą anglų kalba su jo vizitų savaitiniu tvarkaraščiu.

Kariuomenė buvo sukurta pomirtiniam pirmojo Kinijos imperatoriaus Čin Ši Huangdi gyvenimui. Jis 221 m. prieš Kr. suvienijo Kiniją, o jo rūmai buvo dabartiniame Sianjange, netoliese Sijano oro uosto.

Pats imperatorius palaidotas per kilometrą nuo savo terakotinės kariuomenės milžiniškoje iš žemės supiltoje piramidėje, į kurią, pagal paskaičiavimus, tilptų ne viena Cheopso piramidė. Koks pasaulis sukurtas imperatoriui ten, po žeme, yra aprašyta senose knygose, bet kinai iki šiol nekasinėja, tik atlieka tyrimus ultragarsu ir panašiais metodais. Pavyzdžiui, senovėje rašyta, jog tą pasaulį juosia neįveikiama mirties upė, o atlikti tyrimai rodo galimus didelius nuodingo gyvsidabrio kiekius po žeme.

Pirmasis imperatorius sugalvojo sau titulą „huangdi“, kuris reiškia „švytinčią dievybę“. „Huangdi“ vadinti visi kinų valdovai iki paskutiniojo XX amžiuje, tik mes sueuropietinę praminėme juos imperatoriais.

Per savo valdymo metus Čin Ši Huangdi iš atskirų jau esančių fragmentų pradėjo formuoti Didžiąją kinų sieną, kad atsitvertų nuo karingų klajoklių tautų, ir įgyvendino 34 kilometrų ilgio kanalo projektą, sujungusį Kinijos šiaurę ir pietus vandens keliu. Jis įvedė vieningą matų sistemą, o egzaminų laikymas į atitinkamus postus valstybėje pakeitė skyrimus pagal kilmę ir naudojamas iki šiol tiek Kinijoje, tiek Vakaruose.

Tačiau sostas liko paveldimas. Antruoju imperatoriumi, vardu Čin Er Ši Huangdi tapo jauniausias sūnus, kada vyriausiąjį klasta pašalino jaunėlio auklėtojas ir rūmų karietų prižiūrėtojas eunuchas Džao Gao. Nuslėpęs imperatoriaus mirtį, eunuchas pasiuntė vyresnėliui padirbtą tėvo įsaką nusižudyti, ir sūnus įvykdė surašytą tėvo valią.

Per kelerius metus buvęs auklėtojas tapo ministru pirmininku ir svarbiausiu žmogumi rūmuose.

Kartą, norėdamas patikrinti kitų dvariškių lojalumą, Džao Gao atvedė imperatoriui dovanų elnią ir pasakė, kad dovanoja žirgą. Valdovas garsiai pasijuokė, kad premjeras neskiria elnio nuo žirgo. Tada Džao Gao paklausė kiekvieno ten buvusiojo, ką jis dovanoja. Vieni nutylėjo, kiti sakė, jog elnią, o treti tvirtino, jog tai iš tiesų žirgas. Vėliau Džao Gao išžudė visus, kurie jam prieštaravo ir drįso teigti, jog elnias yra elnias.

Vos po metų, kada imperatoriaus kariuomenė vieną po kito patyrė triuškinančius pralaimėjimus, bijodamas būti apkaltintas premjeras Džao Gao nusprendė priversti nusižudyti patį imperatorių. Jis pasiuntė savo kareivius apgulti rūmus, o valdovui pranešė, jog tai priešai, pasirengę jį žiauriai nužudyti, ir išsigelbėjimo nebėra.

Apsuptas ir vilties nebetekęs Čin Er Ši paklausė greta stovinčio jam ištikimo tarno eunucho, kodėl šis anksčiau jam nepranešęs visos teisybės apie sunkią padėtį valstybėje. Tarnas atsakęs, jog pats valdovas pritaręs tam, jog kiekvienas, kalbantis tiesą, bus nužudytas.

Po imperatoriaus savižudybės sostas atiteko jo viduriniajam broliui, kuris spėjo aplenkti pasikėsinimą rengusį Džao Gao ir jį nužudė. Nežiūrint mažos pergalės, pirmojo imperatoriaus dinastija jau buvo visai nusilpusi ir greitai žlugo.

Trejus metus valdžiusio Čin Er Ši Huangdi kuklus kapas tebėra Sijane, tačiau, kitaip nei tėvo, jo atminimas Kinijoje niekada nebuvo gerbiamas.