R. Sadauskas-Kvietkevičius. Teflonas atsilupo: kas toliau?

Namų šeimininkės ir šeimininkai puikiai žino, kad teflonas yra tokia medžiaga, naudojama neprisvylančių keptuvių ir puodų vidiniams paviršiams padengti. Kol gaminys naujas, jame galime kepti ir troškinti maistą beveik be riebalų ir nesibaiminti, kad koks per ilgai neapverstas blynas prisvils prie dugno. Tačiau, kai jau sena tefloninė keptuvė pradeda luptis, ją geriau išmesti, o smarkiai kaitinamas teflonas skyla, išskirdamas itin toksiškus junginius.

2015 m. spalį apžvalgininkas Vytautas Bruveris, LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ diskutuodamas su LRT.lt vyriausiuoju redaktoriumi Vladimiru Laučiumi ir DELFI vyr. redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene ištarė palyginimą, kurį vėliau kartojo visi iš eilės, kam tik prireikdavo pareikšti nuomonę apie stebėtinai ilgai neblėstantį Lietuvos socialdemokratų partijos populiarumą: „Socialdemokratų ir paties premjero reitingai ne tik tvirti kaip uola, jie tefloniniai – prie jų niekas nelimpa“.

Dabar tas teflonas jau atsilupo. Antrą mėnesį iš eilės LSDP populiarumas krenta netilpdamas į jokias apklausų paklaidos ribas. Ir prasidėjo tas kritimas dar iki buvusio vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio pareiškimo apie kandidatavimą į Seimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše. Jei ši tendencija tęsis iki rudenį vyksiančių rinkimų, LSDP gali likti 2 – 3 vietoje ir tada tik nuo jos atstovų derybinių sugebėjimų priklausys ar gaus vietą valdančiojoje koalicijoje ar teks tenkintis darbu opozicijoje.

Manau, kad riba, žemiau kurios socialdemokratų reitingas negali nusiristi, yra maždaug 11 procentų. Tą skaičių sugalvojau ne į žydinčius Druskininkų narcizus pasižiūrėjęs – tiek rinkėjų balsavo už LSDP per 2015 m. savivaldybių rinkimus Alytuje po to, kai šio miesto meras, socialdemokratas Jurgis Krasnickas buvo sukompromituotas paviešintais garso įrašais, kuriuose jis išsakė intymiai paniekinamą savo santykį su Lietuva ir svajonę pasisavinti vieną kitą milijoną. Alytaus miesto rinkėjai, mano nuomone, savo nuotaikomis yra labai panašūs į visos Lietuvos vidurkį. Todėl darau išvadą, kad maždaug dešimtadalio Lietuvos jokia neigiama informacija apie socialdemokratus nepriverstų už juos nebalsuoti. Kaip sako seni dzūkai, „nor kuolų an galvos tašyk“.

Ar gali LSDP išvengti tokio likimo ir iki rudens susigrąžinti iki skandalų turėtą populiarumą? Pažvelkime į šios partijos kandidatų sąrašą, paskelbtą po penktadienį surengto LSDP tarybos posėdžio. Nors straipsnį apie tai DELFI žurnalistė Eglė Samoškaitė pavadino „Skelbiamas socialdemokratų sąrašas: gausu siurprizų“, bet didžiausias siurprizas tame sąraše yra visiškas poreikio keisti politikos senbuvius nauja karta ignoravimas. Broniaus Bradausko nuleidimas į 32 vietą – tai dar ne atsinaujinimas, o sveikatos ministro Juro Poželos 8-oji vieta – tik formalus nutarimo apie kvotas jaunimui įvykdymas. Tik kvotomis moterims būtų galima paaiškinti 5-ąją Ramintos Popovienės vietą sąraše, nes ši Seimo narė per visą kadenciją nebuvo nei matoma, nei girdima.

Antroji Algirdo Syso vieta reiškia, kad socialdemokratai rinkimų kampanijoje daug kalbės apie socialinį teisingumą ir bandys įsiteigti mažas pajamas uždirbantiems rinkėjams bei po pedagogų streiko nuo partijos nusigręžusioms profesinėms sąjungoms. Tai padaryti nebus lengva, jeigu tuo pačiu metu Seime bus balsuojama už prosąjungiečiams nepatinkančias naujojo Darbo kodekso nuostatas.

Gelžbetoninis senų ištikimų partijai kadrų sąrašas gali daugmaž sėkmingai rinkti balsus kaimiškose savivaldybėse, valdomose socialdemokratų merų, tačiau neįstengs sudominti jaunesnių ir permainų pasiilgusių didžiųjų miestų gyventojų. Juos galėtų pritraukti kelios ligšiol politikoje nedalyvavusios ryškios asmenybės, bet tokių paprasčiausiai nėra iš kur paimti. Kas gi norės susitapatinti su partija, kurios reitingai kiekvieną mėnesį krinta?

Gangrenavusio Druskininkų skaudulio amputavimas LSDP nepadės išvengti naujų skandalų, nes per buvimo valdžioje laiką gerai išdžiūvę skeletai bildėdami krinta iš spintų ir spintelių net ten, kur jų niekas nesitiki. Tai koks socialdemokratas mokytojas savo kompiuteryje sukaupia vaikų pornografijos kolekciją, tai Specialiųjų tyrimų tarnyba LSDP valdomoje savivaldybėje apsilanko.

Pasirinkta konflikto su prezidente Dalia Grybauskaite taktika, kurią patvirtina socialdemokratų balsavimas už laikinosios komisijos, tirsiančios „galimą manipuliavimą žvalgybos informacija ir ikiteisminio tyrimo duomenimis“, reiškia reputacijos nuostolius abiem pusėms. Tik Prezidentė dirba jau antrą kadenciją ir neturi ko prarasti, o LSDP šiame mūšyje gali stipriai nukraujuoti.

Socialdemokratų pirmininko A. Butkevičiaus ir jo pavaduotojo, rinkimų štabo vadovo A. Syso pasisakymai, kad dėl mažėjančių reitingų kalti vidines diskusijas į viešumą išnešantys partiečiai, liudija norą imituoti vienybę vidinės demokratijos sąskaita.

Per visus skandalus viešų kritiškų socialdemokratų pasisakymų nesugebančios adekvačiai reaguoti partijos vadovybės atžvilgiu ir taip nebuvo daug. Jei dabar jų visai nebeliks, o skandalai tęsis, bus panašiau ne į vienybę, o į sektantišką atsiribojimą nuo tikrovės. Ir jau tikrai nepatikėsiu, kad iki rinkimų Birutė Vėsaitė sugebėtų savo pasisakymais nebesprogdinti interneto socialinių tinklų. Teflonas atsilupo, bet blynai iš senų bulvių socialdemokratų rinkiminėje puotoje kepami toliau.