Švenčių ritualai yra seniai žmonijos atrastas būdas įsikalti į galvą svarbiausius dalykus. Šventimas yra tarsi ano seno, dabar prisimenamo veiksmo prikėlimas, tam tikru ritualizuotu būdu jį aktualizuojant. Su prikeltu atmintyje įvykiu atsiranda proga pasikartoti arba permąstyti, kokias pasekmes tas įvykis atnešė žmogui, bendruomenei, valstybei.
Tie, kas šiandien švenčia gimtadienį, turi progą pažvelgti į nueitą gyvenimo kelią, per sveikinimus sulaukti ritualinių patikinimų, kad yra ratas žmonių, kuriems tu rūpi. Todėl ir valstybės švenčia savo gimtadienius, sveikina vienos kitas.
Prancūzija, skaičiuojanti naujus laikus nuo Bastilijos puolimo, savo respublikas yra sunumeravusi, taip pabrėždama prancūziškos demokratinės tradicijos senumą.
Lietuvos paminėjimas kriminalinėje 1009 m. metraščio kronikoje mums yra dokumentuotas įrodymas, kad tais laikais buvo žinoma žemė tokiu vardu. Tačiau kaip valstybė ji apsireiškia dar po dviejų šimtų metų. Istorikas Edvardas Gudavičius apskaičiavo ir mums padovanojo datą – Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją.
To meto Europoje karūnavimas iš popiežiaus rankų reiškė pripažinimą Europos valstybių vadovų klubo nariu.
Kitaip tariant, 13 a. Lietuva tapo politinės Europos dalimi. Labai svarbi data tautai, kuri augo kryžkelėje. Šitą europietiškos Vakarų krypties pasirinkimą galutinai sutvirtino Jogaila ir Vytautas per krikštą, tačiau ir jų pusantro šimtmečio vėlesnis darbas telpa į Liepos 6-ąją aktualizuojamos atminties lauką.
Kita mūsų data yra Vasario 16-oji, valstybės atkūrimo ir šiuolaikinės respublikos steigimo data. Istorijoje žinome Abiejų Tautų Respubliką, kurioje Lietuva praleido porą amžių iki pat jos išdraskymo ir išsidalinimo.
Nors ir vadinama respublika, ATR realiai buvo konstitucinė monarchija, nes turėjo suvaržytų galių valdovą ir laisvo vetavimo teise paralyžiuotą seimą. 1918 m. vasario 16-osios Akte kalbama apie valstybingumo, o ne valdymo formos atkūrimą. Neseniai atšventėme ne Lietuvos, o Respublikos šimtmetį.
Tarpukario Lietuva pagal valdymo apibrėžimą yra Pirmoji respublika. Tačiau, jei norima žmonių sąmonėje labiau įspausti istorinę valstybės tąsą, įmanomas ir Antrosios respublikos vardas. Šiuo atveju 1990 m. kovo 11 d. atkurtas valstybingumas žymėtų Trečiosios respublikos pradžią.
Tačiau, jei ATR periodą laikysime kunigaikštystės laikais, tada sakysime, kad 1990 m. kovo 11-ąją prasidėjo Antroji respublika, perėmusi valstybingumo ir valdymo formos estafetę iš Pirmosios respublikos.
Šis perimamumas buvo išmintingai užfiksuotas Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo), nes tarp dviejų balsavimų trumpam laikui įsigaliojo prieškarinė Konstitucija, kuri tuoj buvo pakeista laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu.
Savo simboliniu prisikėlimu Pirmosios respublikos Konstitucija įtvirtino tęstinumą ir grįžo atgal į istoriją, nutiesusi kelią Antrajai respublikai, kuri pergyveno savo pirmtakę jau šešeriais metais. Su gimimo diena ir ilgų tau metų!