Ramūnas Bogdanas. Kaip skyrėsi JAV užsienio politika prie Trumpo ir prie Bideno?

Artėjant JAV prezidento rinkimams, pravartu pažvelgti į dviejų paskutinių prezidentų vykdytą užsienio politiką. Donaldas Trumpas dar kartą yra respublikonų kandidatas, o demokratų partijos kandidatūrą paveldėjusi dabartinė viceprezidentė Kamala Harris laimėjusi paveldėtų tą pačią Obamos-Bideno liniją, iš kurios jai neduotų nuklysti įtakingi partijos veikėjai bei demokratų elektoratas.

Afganistanas

D. Trumpas nuo pat atėjimo į valdžią siekė baigti 18 metų trunkantį karą Afganistane. Dėl to jis kalbėjosi telefonu su pagrindiniu Talibano derybininku (Barackas Obama nėkart su juo nesikalbėjo), kvietė Afganistano prezidentą ir Talibano lyderius slaptai susitikti Camp Davide, bet atšaukė kvietimą po išpuolio Kabule, per kurį žuvo JAV karys.

Devynių raundų derybos truko 18 mėnesių ir baigėsi sutarties pasirašymu Dohoje 2020 vasarį. Talibanas įsipareigojo nesuteikti prieglobsčio teroristams ir nerengti jokių išpuolių prieš JAV piliečius. JAV įsipareigojo išvesti savo kontingentą iš Afganistano per 14 mėnesių. Po susitarimo per 18 mėnesių nežuvo nė vienas JAV kariškis (trys buvo sužeisti).

Respublikonas kongresmenas nuo Teksaso Wesley’is Huntas 2024 metų vasarą papasakojo, kad D. Trumpas, susitikęs derybų vieną iš Talibano lyderių, išmaniajame telefone parodė jo namo nuotrauką ir pažadėjo sunaikinti namą kartu su juo, jeigu bent plaukas nukris bent nuo vieno JAV kario galvos. Šitą pasakojimą vėliau pakartojo pats D. Trumpas, prisimindamas talibo vardą Abdula. Vyriausiasis talibų derybininkas tuo metu buvo mula Abdula Ghanis Baradaras. Patvirtintas jo pokalbis telefonu 2020 m. kovą su prezidentu D. Trumpu, bet nėra nei patvirtinimo, nei paneigimo, kad jie buvo susitikę. Demokratai ir jiems palanki spauda tik išjuokė šį D. Trumpo pasakojimą, bet nepateikė nė vieno jį paneigiančio argumento.