Obuolių krūvoje kaimo Adomą gundžiusi formali socialdemokratų Ieva – p. Blinkevičiūtė, kaip ir laukta, savo noru pasitraukė į sotų egzilį Briuselyje.
Atlaisvintą socialdemokratų sostą užėmė aukštas ir gražus prezidento pakaitalas, sustiprinęs pozicijas dviem visažistėmis ir kirpėja. Metinis įžeidaus berniuko rašinėlis Seimui nepaliko abejonių dėl to, kas į jo šturmą ves niekaip neatsinaujinančią ir turbūt jau nebeatnaujinamą brazauskinę partiją. Nausėda tebus už vadovą.
Bet įdomiausios mažosios rokiruotės užbaigtos socialdemokratų vilkstinės ariergarde.
Po prezidento ir Europarlamento rinkimų daug kas vaikiškai stebėjosi, kaip čia taip, kad tiek daug balsų gavo Žemaitaitis ir Pinskų partija. Priminimas, kad mažosios rusiškos rokiruotės, atliktos lietuviškų politšachmatų lentelėje, it koks pelkių Pinčiukas aptraukia net ir protingų žmonių akis neperregima migla.
O juk tai tik mažoji rokiruotė. Iš Pakso liberaldemokratų, kurie po Tapšnotojo apkaltos išleisdami kvapą pamažu, bet užtikrintai byrėjo ir trupėjo, pagaliau išsinėrė aiški Žemaitaičio „Nemuno aušra“. Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas, kaip eiliavo valstybės išdavikas.
Vietoj Uspaskicho vienasmenės Darbo partijos lygiai taip pat, tik kiek sudėtingiau, išsiperėjo Pinskų šeimos partija. Sudėtingiau, nes bandymai remtis pačioje Darbo partijoje tiek Mazuroniu-tėvu, tiek Mazuroniu-sūnumi buvo pasmerkti dėl tos keistos priežasties, kad abu buvo pernelyg lietuviški tokiam projektui.
Atlaisvintą socialdemokratų sostą užėmė aukštas ir gražus prezidento pakaitalas, sustiprinęs pozicijas dviem visažistėmis ir kirpėja. Metinis įžeidaus berniuko rašinėlis Seimui nepaliko abejonių dėl to, kas į jo šturmą ves niekaip neatsinaujinančią ir turbūt jau nebeatnaujinamą brazauskinę partiją. Nausėda tebus už vadovą.
Jei ne atsitiktinumas, nors koks gi atsitiktinumas, kai kalbama apie godumą valdžiai čia ir dabar, kai amžinąatilsį Kirkilas atskėlė grupę draugų nuo Socialdemokratų partijos, įkurdamas politinį mulą, kuriam valstiečiai ir Skvernelis čia pat pramušė valstybės finansavimą, – Socialdemokratų darbo partiją, Regionų partijos projektas būtų dar ilgai dreifavęs ant Širvintų lyties, o čia korta pati atėjo. Tereikėjo prisimatuoti neseną išnarą.
Nei Žemaitaičio aušroje, nei Pinskų regionuose nieko naujo. Tie patys veidai ir tos pačios antivakarietiškos idėjukės prieštarauti viskam, kas modernu, kas erzina dar Žemaitės nutapytą, per santvarkas bei epochas kliunkinantį slunkių Vingių Joną. Kuris irgi niekur nedingo.
Tos pačios dvi partijos, tik išsinėrusios iš sunešiotų maskoliško kirpimo trinyčių, kas po 20 metų vakarietiškoje draugijoje kiek apsitrynusiems vingių jonams ir jų katrėms jau darėsi britku.
Kaip gyvatė, nusimetusi seną odą, lieka ta pačia galinčia įgelti angimi, taip ir paksinė partija, pasivadinusi Nemuno aušra, ar Darbo partija, persikūnijuis į Regionų, lieka kuo buvusios – amžino nepasitenkinimo vakarietišku Lietuvos pasirinkimu ir lūzeriškumo susiėjimo kloaka, nors gal tikliau būtų sakyti, kad medinė tupykla.
Dvi mažosios rokiruotės – viena priežasčių, kodėl permanentinį smegenų sukrėtimą po prezidento rinkimų liudijantis advokatas be bylų Vėgėlė ir vokiškos AfD vietos nacionaliniuose politšachmatuose negaunantis Nacionalinis susivienijimas iš pusnies išbrist niekaip negal.
Kaip gyvatė, nusimetusi seną odą, lieka ta pačia galinčia įgelti angimi, taip ir paksinė partija, pasivadinusi Nemuno aušra, ar Darbo partija, pavadinta Regionų vardu, lieka kuo buvusios – amžino nepasitenkinimo vakarietišku Lietuvos pasirinkimu ir lūzeriškumo susiėjimo kloaka, nors gal tikliau būtų sakyti, kad medinė tupykla.
Šv. vieta užimta. Nausėdos karutyje dar grūdasi karbovalstiečiai ir koloradiniai tomaševskininkai.
Štai tokią plačią, o vakarietiškai siaurą, jei tiesiai neįvardyti rytietiškų vertybių (homofobija, ksenofobija, antisemitizmas ir šeima su patriarchaliniais XIX a. vaidmenimis) koaliciją į Seimo rinkimus asmeniškai ves pats Nausėda, antrąją kadenciją ištroškęs vairuoti ministrų kabinetą iš galinės sėdynės.
Jei kas dar bandytų lyginti AiG su Adamkum, tai viskas taip pat, tik atvirkščiai. Adamkus 2000 m. bandė į Seimą atvesti vakarietiškenę liberalų ir socialliberalų koaliciją kaip atsvarą brazauskinei koalicijai, o Nausėda – pilką bordinę avietinę.
Taip buvo renkantis laisvę, o po to vakarietišką kelią. Taip buvo išrinkus LDDP, o po to Paksą. Ne kitaip bus ir ateityje. Visa ta Nausėdos pasirinkta kareivija melstųsi Rusijai, statytų ant Rusijos, bet bijo daryti tai atvirai. Iš to ir šansas Lietuvai. Einantis per visą istoriją.
Perfrazuojant žinomą lenkišką posakį, kompanija nedidelė, užtat Nausėdai miela. Vertybės pagaliau sutampa. Tik bėdos su formaliuoju Vyriausybės šoferiu. Net ir vertinant iš Nausėdos kirpėjų ir depiliuotojų kėdžių, prezidentas kur duria, ten pirštu į fu.
Jonavos meras, kurį pagerbė ir parėmė savo aukštu pečiu prieš pat jo teismą, nepaėjo dėl teistumo už šmugeliavimą. Dabar Nausėda stato ant teisto Palucko, kuris, skirtingai nei Sinkevičius, yra buvęs tik vicemeras ir nėra išlošęs nė vienų rinkimų. Antro tokio nevykėlio dar reiktų paieškoti, bet Nausėda labai ir nevargo.
AiG, besigiriantis draugystėmis su Lenkijos Duda ir Ukrainos Zelenskiu, stato ant Palucko, kuris likus trim savaitėms iki Rusijos paltaus masto karo prieš Ukrainą per TV pareiškė, kad „jeigu mes visi mėginsime apginkluoti Ukrainą, kad ji toliau tęstų karą su Rusija, tai tas karas ir tęsis.“
Neduokim Ukrainai ginklų, ir bus taika, – toks ilgametis Nausėdos kandidato į Vyriausybės vadovus politinis kredo.
Verta pabrėžti: Paluckas tokią poziciją išsakė jau po to, kai Moskovijos užsienio reikalų viceministras Riabovas paskelbė ultimatumą NATO: nešdinkitės iki 1997-ųjų sienų. Antra, CIA jau buvo įvardijusi ir pakartojusi tikslią Rusijos karo pradžią – vasario antroji pusė.
2020 m. Paluckas ragino pirkti elektrą iš Astravo atominės elektrinės. Astravo AE kritiką Nausėdos premjeras vadino konservatorių isterija, skirta sutelkti rinkėjams. Dar anksčiau jis stojo piestu prieš gynybos finansavimo didinimą, viršijantį 2 proc. BVP.
Stačiai „Operos fantomas“, tik be ambasadoriaus užsakytų užkandžių. Ką apie tokį premjerą Nausėdai pasakytų Zelenskis? Bet kad tas tavo premjeras vatnikas, pone prezidente?
Kaip atsitiko, kad kartelę Ministrui Pirmininkui Nausėda nuleido taip žemai, jog karo metu jam tinka idėjinis Ukrainos ir Lietuvos nuginklavimo šalininkas, žino gal tiktai AiG minčių bulvaro autoriai.
Kadangi šios daugumos trijulės šansai išlikti valdžioje mažesni už vargšo Bideno nugalėti melagį Trumpą, vakarietiškai Lietuvos mažumai ateina sunkus, bet labai atsakingas metas – apginti socialdemokratų lyderį Nausėdą ir jo rusiško kvapo koaliciją nuo jų pačių norų, vertybių ir pasirinkimų. Kaip rodo istorija, pvz., konservatoriams tai daryti sekasi net geriau nei valdyti šalį.
Taip buvo renkantis lasivę, o po to vakarietišką šalies kelią. Taip buvo išrinkus LDDP, o po to Paksą. Ne kitaip bus ir ateityje. Visa ta Nausėdos pasirinkta kareivija melstųsi Rusijai, statytų ant Rusijos, bet bijo daryti tai atvirai. Iš to šansas ir Lietuvai. Einantis per visą istoriją.
Galų gale rokiruotė – tiek mažoji, tiek didžioji – tegu ir išskirtinis, bet vis dėlto tik vienas šachmatų ėjimas.