Lietuvos politika yra stebuklų laukas. Niekada nesibaigiantis, originalus ir dar prikimštas visokiausių vertybių taip, tarsi tai būtų specialiai foie-gras maitinama prancūziška žąsis.
Antikos žmonės kelis amžius rūšiavo, kol nustatė, kas yra 7 didieji pasaulio stebuklai. Lietuvoje, kur pažvelgsi – ten stebuklas. Septyni Lietuvos stebuklai – tik per 7 dienas.
Stebuklas Nr. 1. Filosofo Radžvilo piramidė.
ES triskart palaidojęs ir 33 kartus Sovietų sąjungai prilyginęs filosofas Radžvilas įkūrė rinkimų komitetą, kuris ims Europos parlamentą. Radžvilo piramidėje vietą rado buvę sovietiniai disidentai ir buvę kompartijos sekretoriai, ateistai ir katalikų vyskupai, modernios juvelyrės ir archyviniai sąjūdininkai bei penktas vanduo nuo Voldemaro kisieliaus Sinica.
Šalia kunigo Grigo, sovietų politkalinės Sadūnaitės, partizano Kadžionio ir vyskupo emerito Kaunecko – buvęs Rašytojų sąjungos partsekretorius, Brazausko patarėjas Gudaitis ir buvęs aršus brazauskininkas Genzelis. Tas pats Genzelis, kuris trečią dieną po Nepriklausomybės atkūrimo išpažinęs tikėjimą Brazausku, V. Landsbergį palygino su Kampučijos diktatoriumi Pol Potu.
O, jei tik atsuktume laiką bent iki 1992-ųjų spalio ir galėtume pasiklausyti Radžvilo oracijų, ką jis mano apie Brazauską ir brazauskininkus! Bet laikas statant piramides daro savo. Tik skirtingai nei Egipto faraonams, Lietuvos žyniams galiausiai iš jų išeina tik benderiška kardo ir žagrės sąjunga.
Iki visiško stebuklo Radžvilo piramidei trūksta tik Juozaičio, Puidoko ir partizanus Seime nekaltų žmonių žudikams prilyginusio Kepenio. Tada jau būtų Visiškas valstybinis tautos frontas. Bet dar ne vakaras. Kosminio laiko dar turim.
Stebuklas Nr. 2. Antisisteminis Skvernelio kolosas.
Dvejus metus Karbauskio vargdieniai, pasiremdami Pakso architektų brėžiniais, statė antisisteminį Skvernelio kolosą. Teigiama, kad skulptūrai, kurios projektinis aukštis siekia griūvančio Gedimino kalno lygį, skaičiuojant nuo Katedros grindų (48 m), iš viso buvę sunaudota 500 talentų nešvarios rusiškos salietros ir 300 talentų avietinio melo-gudelinės (maždaug 13 ir 8 tonos).
Antisisteminis Skvernelio kolosas pavaizduotas kaip su valdžia iki tol ničnieko bendro neturėjęs jaunuolis su ramunėlių vainikėliu ant galvos.
Tačiau pirmieji, kurie parėmė antisisteminį Skvernelio kolosą ir paskelbė jį raginsiantys laikinti saviškius, buvo sisteminiai Kirkilo partijos nomenklatūrininkai: Skardžius, Bernatonis, Šiaulienė, Pinskuvienė, Daukšys, Pinskus, Vinkus, Čimbaras ir Jakeliūno tiriamas graudusis Šedžius.
Tie patys, kuriuos antisisteminis kolosas savo kolosalioje iškėlimo kalboje apie krykštaujančius vaikus išvadino erkėmis: „Bijo tie, kurie buvo pripratę gyventi kaip erkės prisisiurbę prie valstybės, prie mūsų visų pinigų, kurie tarnavo ne visuomenei, o siauroms interesų grupėms, kurie lobo valstybės sąskaita, kurie ganėsi valstybės įmonėse.“
Pinskuvienė, Skardžius ir Daukšys kamputyje verkė. Besigraudindami nutarė, kad niekas kitas taip nepadės jų sistemai, kaip tik nesisteminis Skvernelio kolosas. Antisisteminis kolosas trynė iš džiaugsmo rankeles. Nudiržusias nuo nepakeliamo darbo valdant jį parėmusioms erkėms.
Stebuklas Nr. 3. Pagonio skulptūra Seimo Kultūros komitete.
FNTT antrą kartą atsisakė pradėti tyrimą dėl nešvarių rusiškų trąšų, kurias iš Rusijos oligarcho Rotenbergo, įtraukto į tarptautinį sankcijų sąrašą, gamyklos importuoja „Agrokoncernas“. Su kuriuo, kaip žinoma, Seimo Kultūros komiteto primininkas neturi nieko bendro.
FNTT savo išvadoje nurodo, kad „Agrokoncernas“ tiesiog nežinojo nei apie Rotenbergui taikomas sankcijas, nei kam priklauso trąšų gamykla, nei kas tos trąšos, todėl nėra pagrindo pradėti tyrimą.
Tai, kad įstatymo nežinojimas apsaugo nuo nusikaltimo, jau savaime yra stebuklas. Bet tai tik įžanga į tikrąjį stebuklą – Seimo Kultūros komitete stovinčią Pagonio skulptūrą, kuri savo žvilgsniu paralyžiuoja net tokius policininkus, kaip 753 nužudymus per gyvenimą ištyręs A. Mikulskis.
Pagonio karkasas padarytas iš rusiškos salietros su kalio priemaišomis. Jo „oda“ – iš glitumo procentą lengvai keičiančių kviečių. Drabužiai – iš tautinio kostiumo klosčių. Pagonis sėdi soste, inkrustuotame maišeliais su žeme, paimta iš 35 000 išmonytų ha, ir netikros darnos stiklo karolių.
Skulptūrą supa 2 m storio atsidavusių valstiečių kolonos. Legenda byloja, kad kai antrąkart dėl Rotenbergo trąšų tyrimą baigęs FNTT vadas prisiartinęs prie Pagonio stovylos paklausęs: „Ar tu patenkintas, o Pagoni?“, pasigirdo perkūno trenksmas, ir grindys prie statulos kojų įskilo.
Stebuklas Nr. 4. Apačių neoliberalizmo švyturys.
Tuo metu, kai Karbauskis ir Skvernelis statė apačių švyturį, kurio tikslas padėti orientuotis būrams, plaukiantiems į Naisių uostą, valstietis Puidokas su tokiu Juozaičiu ir prie jų prisišliejusiu Puteikiu ėmė skleisti mokymą, kad Karbauskis ir Skvernelis yra baisūs neoliberalai, kurių tikslas – pakenkti visai apačių genčiai.
Uždraudi parduoti alų ir vyną sekmadieniais po pietų. Vaikams vietoj maisto mokykloje pakiši šieno ir šiaudų. Iš ligonių atimi geriausius vaistus. Pasiskelbi policinės valstybės šalininku. Niekini moteris, gydytojus ir mokytojus. Bet vis tiek esi liberalas? Tai ar čia ne stebuklas?
Sąmokslo teorijų iškankinti protai murma, kad Apačių neoliberalizmo švyturyje pritaikyti dideli bronziniai veidrodžiai yra skirti komunistinei draudimų šviesai atmušti apačių kryptimi. Legenda pasakoja, kad tie veidrodžiai dar naudojami ir toliau stovintiems priešų kandidatams sudeginti.
Stebuklas Nr. 5. Kabantieji Palestinos sodai.
Kitą kartą valstiečiai turėjo du kandidatus į Prezidentus. Vienas jų buvęs tikras – tai nesisteminis Skvernelio kolosas, o kitas – netikras, kuris buvęs iškištas tik dėl skaičiaus. Tas vardu buvo Pranckietis. Abu drauge sukūrė penktąjį Lietuvos stebuklą – kabančius Palestinos reikalo sodus.
Spalį lankydamasis Izraelyje ir Palestinoje Seimo pirmininkas palestiniečius pakvietė Vilniuje steigti savo atstovybę Baltijos šalims: „Pakvietėme jų vadovybę, kad atvažiuotų kalbėtis apie tuos konkrečius dalykus.“ Ką tik Izraelyje viešėjęs premjeras pavadino Lietuvą Izraelio balsu ES, nuvyko į Rytų Jeruzalę, o už tokią virtualią špygą palestiniečiams Lietuva iškart gavo jų notą.
Abu valstiečiai, abu po Naisių ponu eina, o kokia plati užsienio politika. Kiek nedaug tereikia, kad Lietuva būtų stebuklų šalis.
Stebuklas Nr. 6. Maldeikienės šventykla.
Taip ir nepastatyta. Neįvykęs stebuklas. Iki kurio pristigo niekingų 4 594 eurų. Kandidato į Prezidentus rinkimų užstatui sumokėti.
Kitose šalyse yra tik dvi partijos, Lietuvoje – net 100 skirtingų rinkimų komitetų, neskaitant pačių partijų. Visiems pinigų užteko, tik vienai kandidatei nebeliko. Kosminis skurdas – kaip dar vienas stebuklas? O gal todėl, kad Lietuvą, skirtingai nei Efesą, įkūrė ne amazonės?
Kita vertus, Artemidės šventykla Efese irgi pastatyta ne iš karto. Kaip ir Zuoko iš Užupio. Tas kelintą jau kartą eina imti Vilniaus, net siuvėją Gandžumianą su bedarbiu verslininku Zabuliu vedasi už rankų. Paskutinis Benderio bandymas surasti kėdę su paslėptais uošvės briliantais?
Stebuklas Nr. 7. Didžiojo lietuvių kalbos klaidų sąrašo mauzoliejus.
Didysis kalbos klaidų sąrašas buvo tai, ko niekas, be mūsų, visame sviete neturėjo. Tai, kas Lietuvą laikė stratosferoje – aukštai virš kitų kalbančių tautų. Didysis klaidų sąrašas, leidęs bausti kiekvieną buką padarą, kuris negerai vartojo motinos kalbą, mirė.
Bet jei visai tiksliai, tai, 9 globalistams VLKK teisėjams balsavus „už“ ir tik 4 nacionalistams „prieš“, septintasis Lietuvos stebuklas, buvo nužudytas. Lietuvių kalba – pavojuje!
Lietuvai liko tik Didžiojo klaidų sąrašo mauzoliejus. Su viršum marmurinės kvadrigos vežime stovinčių VLKK Amauzolo ir Kalbos stovylų iškelta Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymo 4 str. 2 dalimi: „Kalbos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja jos įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas; 4) imasi priemonių, kad būtų išvengta Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų.“
Na, ir dar, žinoma, mums lieka nesisteminis Skvernelio kolosas, Kirkilo sisteminių paremtas: „Visi, išskyrus Skardžių su Pinskais ir Karbauskiais, ir dar daug ką išskyrus, turi žinoti, kad aferos teisėsaugos anksčiau ar vėliau bus ištirtos, o už juos atsakingi ištempti į dienos šviesą nebijant, kad visa tai bus uždengta gelžbetoniniu partiniu ar nomenklatūriniu stogu.“
Policinė valstybė bus.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.