Yra ir suprantančių gudravimą, bet manančių, kad toks nekaltas melas pateisinamas dėl didelio tikslo – kitiems užkirsti kelia į valdžią. Senas pavojingas argumentas – tikslas pateisina priemones.
Na žinot, jei kalbėtume apie perteklių, tai jau užmirškim ir tą 13-osios pasiūlymą. Politikai, pasilaikykite nebent kitiems rinkimams, nes biudžetas yra žiauriai deficitinis ir dar bent kelis metus bus ne su pertekliumi. Lietuva skolinosi ir kitais metais skolinsis milijardines sumas, artimas visų 12 mėnesių pensijų kainai. Kokie dar pertekliai.
Tačiau štai, ištraukė idėją – lyg nėra kito būdo skolintų poros šimtų eurų perduoti pensininkams. Regis, nori mums įvesti Dučės Mussolinio 1937 m. išgalvotą Kalėdinę dovanėlę.
Iki tol daugelio Italijos pramonės darbdavių savanoriškai savo darbuotojams metų pabaigoje mokamas premijas Nacionaline kolektyvine sutartimi padarė privalomas kaip trylikta alga, vėliau išplėtė į kitus sektorius ir perkėlė į pensijų sistemą. Tokia priemonė panaudota kuriant dosniojo Dučės kultą.
Šiuolaikiniai populistai, nesat originalūs. Ir Danijos Liaudies partija toli gražu ne iš rūpesčio pensininkų skurdu rinkėjams pardavinėja pensijų lengvatas. Argumentas, kad kai kurios šalys turi 13-tą pensiją, nėra pakankamas. Kitos šalys daug ką turi: alternatyvias tiesas išpažįstančius prezidentus, perpjautus mokytojų kaklus... dar vardint? Lietuva nėra šiukšliadėžė, į kurią turėtume vilkti bet ką.
Jeigu jau tikrai yra noras sparčiau didinti pensijas, net nesvarbu, ar skolintais, ar pertekliniais pinigais, didinimo instrumento klausimas tėra penkioliktoj vietoj. Yra galiojanti pensijų indeksavimo tvarka. Galima pakoreguoti ją nusakantį pensijų įstatymo straipsnį, susieti indekso skaičiavimą su papildomu rodikliu. Nesvarbu, koks jis būtų – biudžeto perteklius, paskolų palūkanos ar rinkimuose pergalei trūkstamas balsų skaičius.
Tik aritmetika ir tos dvylika kasmėnesinių pensijų augs kaip tik norite, jokios tryliktos nereikia. Jeigu dabar kitiems metams suskaičiuotas pensijų indeksavimas 7 proc. nepakankamas, keiskite jį 10 ar 11 proc. Žinoma, tie procentai neskambės taip įspūdingai, tai ne Dučės vertas mostas. 13-ta pensija ir dar šv. Kalėdom – visai kas kita.
Esama pensijų indeksavimo tvarka, kurioje nebetelpa politikai, jiems labai tiko prieš porą metų, kai valdžia siekė kuo daugiau žmonių suvilioti į privačius fondus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su „Sodra” dirbo privačių pensijų fondų reklaminės kampanijos agentais. Pensijų indeksavimo taisyklė buvo naudojama siaubo skaičiavimams, neva „Sodros” pensijos kris iki 20 proc. algos, nedelsiant bėkit į fondus. Kur tuomet buvo jūsų ryžtas tryliktai pensijai, gyventojų nuraminimui? Bijojot sebų, swedų šeimininkų?
Tačiau politinė korupcija bado akis, net jei pinigai ne kokio koncerno, bet valstybės biudžeto. Esant milijardiniam deficitui, jie skelbia 2020 m. biudžeto projektą, kuriame vaiko pinigus didina 16,6 proc., „Sodros” pensijas 7 proc., o čia pat šalpos pensijos didinamos vos 2 proc.
Jos visada buvo ir yra ubagiškos: siekiančios 140-280 eurų priklausomai nuo negalios laipsnio ir mokamos nuo vaikystės neįgaliems žmonėms. Ir jiems tepridės tik po 3-4 eurus. O ar žinote, rinkėjai, kiek nuo Naujųjų padidins šalpos našlaičių pensiją? Net 1,5 euro! Nuo 70 iki 71,5.
Nenuostabu, dosnus mostas, kai turi galvoje vos ne milijoną pensininkų ir kitą milijoną – vaikus turinčių rinkėjų. Ir nesuvokiamas šykštumas, kai remiamųjų tik tūkstančiai.
Ar jūs pažįstate daug šalpos pensijų gavėjų, pavyzdžiui, motinų, kurios visą gyvenimą slaugė savo neįgalų vaiką ir pačios visai prarado sveikatą, o gyvena iš 210 eurų? Joms pridės 4,5 euro. Ar daug pažįstate našlaičių, ne bet kokių, o tik praradusių tėtį ar mamą, kurie prieš mirtį net nebuvo drausti „Sodroje” ir todėl našlaičiui mokama ne „Sodros”, bet šalpos pensija?
Vargu, kad daug pažįstate. Jie tylūs, giliam skurde, atstumti ir pažeminti. Ir valdžia puikiai žino, kad jų nedaug. Ne milijonai, ne šimtai tūkstančių ir dėl neskaitlingumo jie, kaip rinkėjai, yra nulis. Tai kam jiems tą pensiją didinti, nors lėšų daug ir nereikia. Ok, mesteli 1,5-3 eurus, kad į nuopelnų atskaitą įsirašytų, tesižino.
Ne, nebuvo praeinanti valdančiųjų kadencija bloga „Sodros” pensininkams. Pensijos didėjo. Taip, jos buvo indeksuojamos ne tik iš šios valdžios malonės, bet pirmiausia todėl, kad ji jau rado atitinkamą įstatymą, o darbo rinkos plėtra buvo ypatingai palanki. Užimtumas nemažėjo, o darbo užmokestis sparčiai augo. Galėtų pasigirti, kad gal prie to prisidėjo didindami viešojo sektoriaus ir minimalią algą, įvedę privalomą darbo užmokesčio dydžio skelbimą „Sodros” puslapyje bei pareikalavę jį nurodyti darbuotojų paieškos skelbimuose.
Nors nelabai norom, priešginiaujant finansų ministrui, sujungė darbdavio bei darbuotojų įmokas „Sodrai”, „perkėlė“ bendrąją pensijos dalį į valstybės biudžetą. Visa tai galėjo prisidėti ir prie darbo rinkos skaidrinimo, nuo ko finansiškai galėjo sustiprėti pensijų sistema.
Vargu, ar kas galėtų įrodyti, kokiu mastu darbo rinka sėkmingai plėtojosi kurdama finansinį pagrindą pensijų augimui savaime ir kokių politikų pastangų dėka. Bet tos pastangos buvo, nenuneigsi, bent jau Tomas Tomilinas kovėsi kaip liūtas ir garbė jam už tai. Tuo galėtų didžiuotis nenubraukdami savo nuopelnų palaikydami pigų Zbignevo Jedinskio triuką (pasiūlė 13-tą pensiją).
Kartu yra ir neatlikti, nors pačios Vyriausybės į programą įsirašyti darbai pensijų srityje. Nepajudintas antrų valstybinių pensijų gyvulių ūkis, nepertvarkytos našlių pensijos į vienišo pensininko priedą. Jau minėtos pačių nelaimingiausių šalpos pensijų gavėjų padėtis dar labiau atsiliko nuo visuotinio algų ir kitokių išmokų augimo.
Būtų malonu ir produktyvu, jei vyktų sąžininga politinė diskusija, parodant pasiekimus ir nevengiant pripažinti to, ką dar reikia daryti. Sąžiningoje diskusijoje valstiečiai turėtų nemažai kozirių. Tačiau didieji politikos manipuliatoriai, žinokit, kad beatodairiškas gyrimasis pasiekimais, kurie nuo jūsų mažai priklauso, ir manipuliacijos socialinėmis išmokomis, kurios gal dar kada tik bus, likus dešimčiai dienų iki balsavimo, nėra toks jau garantuotas kelias į politinę sėkmę.
Kai vienkartine išmoka, o ir dar tik būsiančia kažkada, sugundote vieną rinkėją, nebūkit tikri, kad tuo pačiu neatstūmėte dviejų kitų. Kaip gi atsitiko, kad pensijas 50 procentų padidinot, o konservatoriai 5 procentais sumažino, ir vis tiek pastarieji renka daugiau balsų? Rinkėjui pinigai svarbūs, bet neteisingumo jais nepridengsi.