Jeigu skaitote šį straipsnį, tai tikriausiai jūsų namuose jau atkurtas elektros tiekimas, ESO subrangovai supjaustė grandininiais pjūklais vėjo gūsių išvartytus medžius ir pakeitė nutrauktus laidus. Tačiau pyktis niekur nedingo, kunkuliuoja, liejasi per kraštus ir skleidžia specifinį kvapą, tarsi atšilusiame šaldytuve sugedę maisto produktai. O kadangi audra Lietuvą užklupo likus vos pustrečio mėnesio iki Seimo rinkimų, tai būtinai atsiras, kas pirštu parodys, į ką tą pyktį privalote nukreipti.
Pasipiktinimo škvalas socialiniuose tinkluose ir jų atgarsiais mintančioje žiniasklaidoje prasidėjo sulig pirmaisiais lietaus lašais bei vėjo gūsiais: kodėl mūsų niekas neįspėjo, neatsiuntė žinučių į telefonus? O jeigu rytoj prasidės karas, tai irgi sužinosiu tik tada, kai okupantų tankas apsisukdamas sugadins mano kiemo veją? Nors visai neseniai piktinomės, kad buvome gąsdinami be reikalo, kai kita vidurvasario audra išsikvėpė Lenkijoje, o mums iš jos liko tik ramus grybinis lietus.
Kad ir kaip valstybės institucijos tobulintų perspėjimo sistemas, visada bus daugmaž panašaus dydžio dalis žmonių, kuriuos viskas gyvenime užklumpa netikėtai: žiemą kartais prisninga, vasarą būna karšta ir netgi lyja lietūs.
Tokios kritikos bangos neatlaikiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė išplatino pranešimą, kad pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui Sauliui Greičiui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl gyventojams neišsiųstų perspėjimo pranešimų. Gal netgi pavyks atrasti mygtuko „siųsti“ nepaspaudusį valstybės tarnautoją, kuriam ta proga galės sumažinti trečiojo ketvirčio premiją.
Kad ir kaip valstybės institucijos tobulintų perspėjimo sistemas, visada bus daugmaž panašaus dydžio dalis žmonių, kuriuos viskas gyvenime užklumpa netikėtai: žiemą kartais prisninga, vasarą būna karšta ir netgi lyja lietūs. Gatvėje juos atpažinsite per pūgą su sportbačiais ir vasarine striukele einančius mirksint geltonam šviesoforo signalui, įsikniaubusius į telefonus ir ausis užsikišusius belaidėmis ausinėmis. Žinias apie pasaulį jie gauna iš „TikTok“ filmukų, todėl nematė nei orų prognozės per „Panoramą“, nei straipsnių apie artėjantį gamtos stichijų siautėjimą naujienų portaluose.
Todėl audra juos būtinai užklups palapinėje prie ežero arba stabdant pakeleivingus automobilius liūties užlietoje kelio atkarpoje. Būtent jiems mokyklose prireikė gyvenimo įgūdžių pamokų, nes tėvai nesugebėjo išmokyti šaukštu pataikyti į burną arba užsirišti batų raištelių, kadangi patys buvo labai užimti žiūrėdami naują serialo sezoną.
Gyvenančioms klimato kaitos epochoje žmonių kartoms neišvengiamai teks įprasti dažniau domėtis orų permainomis, nes ekstremalių reiškinių tik daugės. Ir neužteks tik turėti telefone nežinia kieno Kinijoje sukurtą orų programėlę, atnaujinančią duomenis kartą per mėnesį ir žadančią saulėtą dieną pliaupiant lietui.
Gyvenančioms klimato kaitos epochoje žmonių kartoms neišvengiamai teks įprasti dažniau domėtis orų permainomis, nes ekstremalių reiškinių tik daugės. Ir neužteks tik turėti telefone nežinia kieno Kinijoje sukurtą orų programėlę, atnaujinančią duomenis kartą per mėnesį ir žadančią saulėtą dieną pliaupiant lietui. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklapis po atnaujinimo atrodo tarsi skirtas vaikams lavinti, o valandinės orų prognozės kartais klysta, bet jo patikimumas vis tiek smarkiai lenkia visus kitus. Atsidarau jį bent du kartus per dieną – ryte ir vakare. Jeigu visai neturite laiko, galbūt užtektų ryte, prieš išgeriant pirmą kavos puodelį, užmesti žvilgsnį, ar šiandien bus saugu palikti automobilį didelių papuvusių medžių šešėlyje arba žemoje gatvės atkarpoje, kur nuolat užsikiša lietaus kanalizacijos grotelės.
Po kiekvienos audros visuomenės nuomonė nuo svajonių išsaugoti kiekvieną ant asfalto išaugusį uosialapį klevą persimeta į kitą kraštutinumą – liejasi reikalavimai išpjauti viską, kas bent teoriškai virsdamas gali užkliudyti elektros laidus arba paberti šakų ant automobilių. Galiu suprasti, kai tokia neapykanta medžiams prapliumpa ketvirtą parą elektros tiekimo atkūrimo nesulaukiantys žmonės. Pyktis praeis ir galėsite ramiai pasverti, kas jums svarbiau – pavėsis per kaitrą ar rizika, kad kita vėtra vėl gali aplaužyti medžius.
Nenoriu niekam primesti savo nuomonės, tik papasakosiu, kad 2007 m. įsikėliau į baigiamą renovuoti namą atokiame kaimelyje, kurio namų valda buvo apaugusi savaime išdygusiais uosiais, sulaukėjusiomis slyvomis ir senomis obelimis. Slyvas ir uosialapius klevus naikinau negailestingai, bet uosius ir obelis išsaugojau, pasodinau porą dešimčių žmogaus ūgio liepų sodinukų, 30 maumedžių ir 15 pušų. Iš tų laibų rykščių jau spėjo išaugti dideli medžiai, iškėlę savo viršūnes gerokai aukščiau už namo stogą ir vasarą teikiantys malonų pavėsį. Bet kai vėjo gūsiai viršija 25 metrų per sekundę greitį, tai į siūbuojančias medžių šakas žiūriu truputį nerimaudamas, o automobilį perstatau į saugiausią kiemo vietą. Jeigu didžiausias mano dvikamienis uosis skils perpus, tai namo terasą turėsiu atstatyti iš naujo, bet tokia yra mano pasirinkimo gyventi po medžiais kaina.
Užuot laukę stebuklų iš valdžios, kad ji išsklaidytų lietaus debesis arba iki Seimo rinkimų visus elektros laidus užkastų po žeme, jau šį mėnesį pradėkite taupyti generatoriui. Tai bus geriausias pasiruošimas ne tik būsimoms audroms, bet ir karui, zombių apokalipsei ar ateivių invazijai. Ir būtinai peržiūrėkite savo šeimos turto bei transporto priemonių draudimo sutartis.
Valstybinių miškų urėdija jau suskaičiavo, kad pirmadienį visą Lietuvą talžiusi audra vien jos patikėjimo teise valdomuose ir prižiūrimuose miškuose išvartė ir išlaužė apie 80 tūkst. medžių. Dideli bus ir privačių miškų savininkų nuostoliai. Tačiau tai nereiškia, kad visus Lietuvos miškus reikia išpjauti plynai ir užsėti jų vietą rapsais.
Užuot laukę stebuklų iš valdžios, kad ji išsklaidytų lietaus debesis arba iki Seimo rinkimų visus elektros laidus užkastų po žeme, jau šį mėnesį pradėkite taupyti generatoriui. Tai bus geriausias pasiruošimas ne tik būsimoms audroms, bet ir karui, zombių apokalipsei ar ateivių invazijai. Ir būtinai peržiūrėkite savo šeimos turto bei transporto priemonių draudimo sutartis, ar jos tikrai numato vėtrų, liūčių, žaibų, virstančių medžių ir kitų gamtos stichijų sukeltų nuostolių atlyginimą. Jeigu dabar to nepadarysime, tai iki kito antradienio jau būsime užmiršę visas audros pamokas, o pinigus labiau norėsis leisti ne pasiruošimui stichinėms nelaimėms, bet besibaigiančios vasaros pramogoms.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
