Dėl šios priežasties nevyriausybinė organizacija Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI) nusprendė atlikti tyrimą ir išsisaikinti Prezidento posto siekiančių asmenų politines nuostatas šeimos, lyties, negimusios gyvybės apsaugos, tėvų teisių, religijos laisvės ir kitais klausimais, kurie bendriausia prasme įvardijami kaip vertybiniai arba moraliniai.
Šiam tikslui pasiekti buvo parengtas visiems kandidatams skirtas, iš 16 atvirų klausimų sudarytas klausimynas.
Apžvalgininkai jau spėjo pastebėti, jog šiuo metu vykstanti Prezidento rinkimų kampanija yra gana nuobodi ir formali. Šiai nuomonei galima pritarti ir LVI atliekamo tyrimo kontekste: nors visiems pretendentams dar vasario mėnesį buvo išsiųsti klausimai, vėliau jie priminti ir paprašyta paaiškinti savo pažiūras minėtomis temomis, tą ryžosi padaryti vos 4 kandidatai. Nepaisant to, LVI užsibrėžė tikslą apžvelgti visų kandidatų nuostatas – tiek LVI apklausoje išsakytas, tiek ir rinkimų programose, pasisakymuose žiniasklaidoje, kituose tyrimuose ar priimant politinius sprendimus išryškėjusias pozicijas.
Pradėkime nuo nepriklausomų kandidatų. Iš jų į LVI užduotus klausimus gana išsamiai ir aiškiai atsakė Ignas Vėgėlė. Galima teigti, jog šis kandidatas yra artėjančių rinkimų sensacija – naujas, nepartinis, gana nesisteminėmis politinėmis nuostatomis pasižymintis visuomenės veikėjas, kuris, jeigu tikėtume visuomenės apklausomis, populiarumu nusileidžia tik dabartiniam šalies vadovui. Iki 2021 m.
I. Vėgėlė buvo labiau žinomas teisininkų bendruomenėje – kaip mokslininkas ir Advokatų tarybos pirmininkas. Jis priklausė Lietuvos krikščionims demokratams, tačiau, jiems susijungus su Tėvynės sąjunga, atsisakė tęsti karjerą naujame politiniame darinyje, argumentuodamas nepritarimu Tėvynės sąjungos vykdomai politikai. Plačiojoje visuomenėje I. Vėgėlė išgarsėjo 2021 m. pasisakydamas prieš „Covid-19“ pandemijos metu Vyriausybės taikytus ribojimus ir skiepijimo politiką. 2023 m. jis paskelbė apie kandidatavimą artėjančiuose Prezidento rinkimuose ir, panašu, neišsižadėjo savo krikdeminių nuostatų – nurodė ginsiąs krikščioniškąsias vertybes ir kovosiąs su „lytiškumo ir LGBT propaganda“. LVI tyrėjai pamėgino detaliau pasiaiškinti I. Vėgėlės nuostatas šiais ir kitais klausimais.
Pasidomėjus kandidato palaikoma šeimos samprata ir vykdytina šeimos politika, I. Vėgėlė nurodė, jog palaiko konstitucinę šeimos sampratą – vyro ir moters kuriamą šeimą, o valstybė turėtų „sudaryti kuo palankesnes sąlygas gimti ir augti vaikams – visokeriopai skatinti, remti, stiprinti ir puoselėti santuokines vyro ir moters šeimas.“
Pasiteiravus, kokią lyties teoriją – prigimtinę ar socialinę – palaiko, I. Vėgėlė trumpai ir aiškiai atsakė nepalaikąs lyties „pagal susitarimą“ sampratos ir manąs, jog žmonės gali būti tik dviejų lyčių – vyrai ir moterys.
Kandidatas laikėsi konservatyvių nuostatų ir daugeliu kitų klausimų: nurodė, jog lytiškumo ugdymas yra ne mokymo įstaigų, o tėvų prerogatyva; išreiškė prieštaravimą kai kuriose Vakarų šalyse legalios surogatinės motinystės įteisinimui; prieštaravo dirbtinio apvaisinimo praktikos liberalizavimui; nurodė įžvelgiantis Lietuvoje bandymus nutildyti krikščioniškos pasaulėžiūros asmenis, dalyvaujančius politikoje, ir apibūdino tai kaip cancel culture (liet. atšaukimo kultūra), „kuri rodo liberalių / kairuoliškų jėgų polinkį į prievartinį savo požiūrio primetimą visai visuomenei, išstumiant iš viešojo diskurso kitas, nepatogias nuomones.“
I. Vėgėlė taip pat teigė tikintis būtinybe saugoti negimusią gyvybę nuo embriono užsimezgimo momento, tačiau susilaikė nuo platesnių komentarų abortų legalumo ir moralumo aspektais: „Linkėčiau išsaugoti gyvybę, o jei reikalinga pagalba, siūlyčiau kreiptis į krizinio nėštumo centrus.“ Vienareikšmiško atsakymo kandidatas nepateikė ir paklaustas apie kai kuriose Vakarų šalyse teisėtos ir populiarėjančios eutanazijos problemą: nors nurodė, kad niekas neturi teisės tyčia dirbtinai sukelti kito asmens mirties, taip pat išreiškė nepritarimą beviltiškai sergančio ir kenčiančio žmogaus „užsispyrėliškam gydymui“.
Ignas Vėgėlė pabrėžė, kad į Katalikų Bažnyčios pozicijas visuomeniniais klausimais būtina atsižvelgti ir dėl to, kad ji išreiškia didelės visuomenės dalies pažiūras.
Nepaisant plačiai žiniasklaidoje nušviesto I. Vėgėlės paslydimo su Pranciškumi „azijiečiu“, klausiamas apie Bažnyčios poziciją Lietuvos visuomenėje, jis išreiškė gana stiprų pritarimą jos socialiniam mokymui, kuris, kaip teigia kandidatas, „pateikia teisingos visuomenės principus“, ir nurodė, jog šiuos principus būtina įvertinti valdant valstybę. Be to, kandidatas pabrėžė, kad į Katalikų Bažnyčios pozicijas visuomeniniais klausimais būtina atsižvelgti ir dėl to, kad ji išreiškia didelės visuomenės dalies pažiūras.
Iš nepriklausomų kandidatų gana savotišką atsiliepimą į LVI klausimus pateikė ir Eduardas Vaitkus. Kaip ir I. Vėgėlė, jis plačiojoje visuomenėje išgarsėjo 2021 m. kritikuodamas pandemijos valdymo ir ypač vakcinacijos politiką. Iki tol jis buvo žinomas labiau kaip medicinos srities mokslininkas. Tiesa, laimę politikoje E. Vaitkus bando ne pirmą kartą: 2008 m. iškeltas Darbo partijos, o 2020 m. – „Drąsos kelio“ dalyvavo Seimo rinkimuose.
Iš šešiolikos LVI pateiktų klausimų E. Vaitkus nusprendė atsakyti tik į vieną. Jis nurodė tikintis dviejų biologinių lyčių samprata ir pridūrė: „Ir yra daugybė seksualinio pasitenkinimo būdų, kurių nereiktų tapatinti su lytimi. Dar supratau, kad jūs diskriminuojate vieno vyro ir 3 moterų sąjungą arba 2 vyrų ir 5 moterų sąjungą.“ (kalba taisyta). Nuspręsti, ar tai nuoširdi E. Vaitkaus pozicija, ar ironiška reakcija į LVI užduotus klausimus, paliekame rinkėjams. Vis dėlto „kuklus“ šio kandidato atsakymas pakankamai gerai atskleidė, kokią reikšmę jis teikia kitiems vertybiniams klausimams.
Tai, kad šeimos sampratos, sąžinės ir religijos laisvės, negimusios gyvybės apsaugos ir kiti visuomenei aktualūs klausimai E. Vaitkui nėra svarbūs, patvirtina ir jo rinkimų programos bei leidinių analizė. Čia dominuoja geopolitinė ir ekonominė tematika, nusivylimas demokratijos ir suvereniteto deficitu. LVI atliekamo tyrimo kontekste aktuali, ko gero, tik viena iš 24 E. Vaitkaus programinių nuostatų: „Uždrausti LGBT propagandą mokymo ir ugdymo įstaigose.“
Akivaizdu, kad kandidatas nepritaria vienalytėms sąjungoms ir atitinkamam švietimo sistemos „modernizavimui“. Kita vertus, prasmėms talpus E. Vaitkaus atsakymas į LVI apklausą neleidžia padaryti aiškios išvados, ar jis palaiko tik monogaminius, ar ir poligaminius santykius tarp skirtingų lyčių.
Tiesa, LRT E. Vaitkus pateikė ir nuomonę abortų klausimu: „Abortas yra drastiškas įvykis, bet moteris turi turėti teisę į savo kūną. Tačiau visa visuomenė, visa valstybė turi skatinti gimdyti vaikus ir abortas tada būtų reta išimtis.“ Taigi, kategoriškos pozicijos šiuo klausimu E. Vaitkus neturi.
Trečias nepriklausomas kandidatas: jau nebe politikos naujokas, bet dar ir ne veteranas – dabartinis Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Politinė G. Nausėdos biografija iki 2019 m. gana trumpa, bet pažymėta ir kontroversijomis – 2023 m. paaiškėjo, kad 1988 m. jis buvo įstojęs į Komunistų partiją, nors, kaip pats teigė, jos veikloje nedalyvavo.
G. Nausėda kaip ekonomistas visuomeniniais pagrindais patarinėjo laikinajam šalies vadovui Artūrui Paulauskui, o vėliau – Prezidentui Valdui Adamkui. 2018 m. pradėjus rinkimų kampaniją ir 2019 m. tapus šalies Prezidentu ėmė ryškėti G. Nausėdos ne tik kaip ekonomisto, bet ir kaip politiko vertybinės nuostatos.
Šeimos sampratos klausimas. 2019 m. vykdytame „ManoBalsas.lt“ tyrime G. Nausėda nurodė, kad „greičiau nesutinka“ su teiginiu, jog „tos pačios lyties asmenų poros turi turėti tokias pat teises tuoktis kaip ir heteroseksualios poros“, ir pridūrė, kad „šiuo metu visuomenei būtinas kompromisas“. 2021 m. jis sukritikavo Seime užregistruotą Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisinama lyčiai neutrali partnerystė. Tuo metu G. Nausėda teigė, kad siūloma samprata „praktiškai sutapatina partnerystę su šeima“ ir „yra nesąžininga Konstitucijos atžvilgiu“.
G. Nausėda kritikavo ir dabartinio kandidato į prezidentus Dainiaus Žalimo pirmininkaujamo Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu. Prezidentas pareiškė, kad, jeigu Seimas Partnerystės įstatymo projektą būtų priėmęs, jis jį būtų vetavęs. Vėliau, Seimui parengus du alternatyvius – liberalesnį Civilinės sąjungos ir konservatyvesnį „artimo ryšio“ – įstatymų projektus, G. Nausėda nurodė, kad jam yra artimesnis pastarasis, „pono Saudargo projektas“, kuris, kaip teigė Prezidentas, nesukurdamas didelės priešpriešos visuomenėje, leistų teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus. Komentuodamas Seime didesnio populiarumo sulaukusią Civilinės sąjungos alternatyvą, G. Nausėda susilaikė nuo atviros kritikos ir pastebėjo, kad šiame projekte buvo atsižvelgta į dalį jo pastabų.
Prezidentas pabrėžė, jog jam svarbiausia, kad ieškant geriausio būdo sureguliuoti vienos lyties asmenų santykius, Konstitucijos 38 straipsnio turinys, įtvirtinantis vyro ir moters kuriamos šeimos sampratą, nebūtų „išplaunamas per užpakalines duris“. Šeimos sampratos klausimu, galima teigti, G. Nausėdos nuostatos abejonių nekelia – jis nuosekliai palaiko prigimtinės šeimos sampratą, o vienos lyties asmenų santykius siūlo reguliuoti tokiu būdu, kad jie nebūtų prilyginami Konstitucijoje įtvirtintai vyro ir moters kuriamos šeimos sampratai.
Dabartinis Prezidentas šeimos stiprinimo politiką vykdė ir pasinaudodamas savo teisėkūros iniciatyvos teise – pateikė Seimui svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama daugiau remti dirbančias ir vaikus auginančias šeimas, sumažinti šeimų pajamų apmokestinimą ir padidinti vaikus auginančiųjų pajamas, įvedant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį už vaiką.
G. Nausėda šių metų pradžioje pateikė neišsamią, bet ganėtinai aiškią nuomonę ir Stambulo konvencijos klausimu. Konstituciniam Teismui nutarus, kad ji neprieštarauja Konstitucijai, Seimui, atrodytų, buvo galutinai uždegta žalia šviesa jos ratifikavimui. Vis dėlto, Prezidentas pareiškė, jog šiuo metu to daryti nereikėtų, kadangi „iš to kyla daug pasekmių“ ir „tai iš esmės pradėtų keisti mūsų edukacijos, švietimo sistemą, ir moterų diskriminacija ten nebūtų pagrindinė tema“. Kaip žinoma, daugiausia diskusijų visuomenėje kilo dėl Stambulo konvencijoje įtvirtintos „socialinės lyties“ sąvokos. Vertinant G. Nausėdos komentarą, galima nuspėti, jog jis pritaria dalies visuomenės nuogąstavimui, susijusiam su „socialinės lyties“ įtvirtinimu Lietuvos teisinėje bazėje ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis prigimtinės lyties sampratai.
Dabartinis Prezidentas kritiškai atsiliepė apie 2023 m. rugsėjį Lietuvos mokyklose pradėtą dėstyti gyvenimo įgūdžių programą, sulaukusią kritikos iš dalies politikų ir tėvų organizacijų. Programa sulaukė tėvų organizacijų ir kai kurių politikų kritikos paaiškėjus, kad joje lytiškumo ugdymas buvo atsietas nuo rengimo šeimai ir įgijo lytinio švietimo bruožų, kurio tikslas – tik informuoti apie žmogaus seksualumą ir jo raišką. G. Nausėda nurodė manantis, kad savo esminiu tikslu programa yra „teisingas darbas“, tačiau pridūrė, kad turėtų pastabų programos daliai apie lytiškumo ugdymą, joje pasigedo „tokios labai paprastos ir visiems suprantamos sąvokos kaip šeima“. Tokioje Prezidento pozicijoje galima būtų įžvelgti palaikymą tėvų organizacijoms, nerimaujančioms dėl to, ar ši programa nepažeidžia jų konstitucinės teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Abortų klausimu dabartinis Prezidentas laikosi kur kas liberalesnių pažiūrų. 2019 m. „ManoBalsas.lt“ apklausoje jis nurodė, jog „greičiau sutinka“ su teiginiu, kad „Moterys turi turėti teisę laisvai apsispręsti aborto klausimu“ ir pridūrė: „Padaryčiau viską, kad būtų kiek galima mažiau tokių atvejų, kuomet moteris ryžtasi nutraukti kūdikio gyvybę, bet abortų draudimui aš nepritariu.“
G. Nausėda nepareiškė prieštaravimo šio Seimo priimtoms ir nemažai diskusijų sukėlusioms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, liberalizuojančioms embrionų laikymo sąlygas (nebereikalaujant amžino saugojimo) ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą (nebetaikant amžiaus ribojimo). Paklaustas, ar neketina vetuoti įstatymo, Prezidentas atsakė, kad įvertino „visas ir moralines, ir kitas aplinkybes“ ir ketina jį pasirašyti.
Prezidentas G. Nausėda apžvalgininkų ne kartą apibūdintas kaip turintis itin artimą santykį su Katalikų Bažnyčia. Pavyzdžiui, prasidėjus diskusijoms dėl Partnerystės įstatymo projekto, jis teigė, jog Prezidentūroje yra išklausomos ne tik jo iniciatorės Laisvės partijos, bet ir oponentės – Bažnyčios – pozicijos.
Prezidentas G. Nausėda apžvalgininkų ne kartą apibūdintas kaip turintis itin artimą santykį su Katalikų Bažnyčia. Pavyzdžiui, prasidėjus diskusijoms dėl Partnerystės įstatymo projekto, jis teigė, jog Prezidentūroje yra išklausomos ne tik jo iniciatorės Laisvės partijos, bet ir oponentės – Bažnyčios – pozicijos. Pats G. Nausėda, 2019 m. paklaustas, kokią reikšmę jam turi Bažnyčios pozicija vertybiniais – šeimos, LGBT – klausimais, teigė: „Ji man buvo, ji man yra ir man bus svarbi, ar ji bus vienintelė – ne, bet be jokios abejonės, kad ir į Katalikų Bažnyčios nuomonę atsižvelgti yra būtina, turint omenyje, kad labai didelė dalis Lietuvos žmonių yra tikintys ir tikintys būtent kaip katalikai.“ 2020 m., komentuodamas Kęstučio Kėvalo paskyrimą Kauno arkivyskupu, Prezidentas teigė turįs vilties, jog naujasis arkivyskupas ir toliau daug dėmesio skirs Bažnyčios socialiniam-ekonominiam mokymui.
R. Žemaitaitis, nors jauniausias iš visų kandidatų, ne per seniausiai pasiekęs konstitucinį prezidentinį amžių, jau turi sukaupęs net 15 metų Seimo nario stažą. 2007–2008 m. dirbo Vilniaus mero Juozo Imbraso patarėju, 2009 m. Europos Parlamento narių J. Imbraso ir Rolando Pakso politinio pasitikėjimo patarėju, o nuo 2009 m. iki šiandienos nepertraukiamai yra Seimo narys. Per savo kadenciją Seime R. Žemaitaitis jau spėjo pakeisti ne vieną partiją: politinę karjerą pradėjęs „Tvarkoje ir teisingume“, nuo 2020 m. ją tęsė „Laisvėje ir teisingume“, tačiau iš pastarosios buvo pašalintas po antisemitinių komentarų ir, galiausiai, 2024 m. įkūrė partiją „Nemuno aušra“.
Panašiai, kaip ir partijos, kito ir R. Žemaitaičio nuostatos šeimos sampratos klausimu. 2012–2016 m. kadencijos Seime R. Žemaitaičio balsas buvo ypač palankus prigimtinės šeimos sampratos išsaugojimui, o asociacija Lietuvos gėjų lyga jį netgi įtraukė į „priešiškiausiai balsavusių Seimo narių dešimtuką“. Tarp paminėtinų balsavimų: R. Žemaitaitis pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, numatančioms draudimą tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius; palaikė Konstitucijos 38 straipsnio pataisas, kuriomis siekta susiaurinti šeimos sąvoką taip, jog ji taptų nepalankesne vienalyčių porų pripažinimui šeima; balsavo už Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriomis siekta nustatyti atsakomybę už viešą šeimos, kaip ją apibrėžia Konstitucija, niekinimą.
2016–2020 m. kadencijoje R. Žemaitaitis išlaikė konservatyvią poziciją šeimos klausimu, tačiau pasižymėjo pasyvumu balsuojant dėl šeimos sampratos ir jos stiprinimo klausimų: nedalyvavo balsavime dėl partnerystei alternatyvaus „susitarimo dėl bendro gyvenimo“ įstatymo projekto, nebalsavo nei dėl Šeimos stiprinimo įstatymo priėmimo, nei dėl Nacionalinės šeimos tarybos įsteigimo. Tiesa, 2017 m. „Delfi“ paskelbtame straipsnyje R. Žemaitaitis pasmerkė šeimai prilygintinos partnerystės įteisinimą pažymėdamas, kad „sekantys žingsniai bus tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimas, o vėliau – įvaikinimas ir iš to kylančios visos pasekmės bei problemos“. Jis nurodė, kad Lietuvoje jau egzistuoja teisinės priemonės šiems santykiams sureguliuoti, o partnerystės siekiančioms poroms jis pasiūlė „nueiti pas notarą ir sudaryti civilinę sutartį“. Šioje vietoje reikia priminti, jog iki politinės karjeros R. Žemaitaitis buvo teisininku – taigi, patikima konsultacija.
2020 m., tapęs „Laisvės ir teisingumo“ pirmininku, R. Žemaitaitis savo nuomonę visiškai pakeitė ir nurodė palaikantis civilinės partnerystės, įskaitant ir vienalytėms poroms, įteisinimą. Netgi teigė ankstesnėje kadencijoje balsavęs už Partnerystės įstatymą (klaidingai, iš tiesų – susilaikė). Tačiau 2022 m. gegužės 26 d., balsuojant dėl Civilinės sąjungos įstatymo pateikimo, R. Žemaitaitis susilaikė, o balsuojant dėl Civilinio kodekso papildymo „artimo ryšio“ institutu R. Žemaitaitis balsavo „už“. 2024 m. balandžio 15 d. LRT paskelbė tokią R. Žemaitaičio (jau „Nemuno aušros“ pirmininko) poziciją: „Tai gali būti ir tos pačios lyties asmenų santykiai. (...) Jie yra šeima, nes jie kuria šeimą. Partnerystės įstatymas turi būti. Per daug Lietuva akcentuoja tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimą, nes tas įstatymas apims ir skirtingų lyčių santykių įteisinimą.“ Tikroji ir galutinė R. Žemaitaičio pozicija šeimos sampratos klausimu lieka neįmenama mįslė.
Lyties samprata – čia su R. Žemaitaičio pozicija panašiai, kaip ir šeimos klausimu. 2024 m. kovą portalo „77“ paklaustas to paties klausimo, kurį kandidatams uždavė ir LVI – kiek yra lyčių, – jis be išlygų atsakė, jog dvi: vyrai ir moterys. R. Janutienės laidoje šį pavasarį jis teigė, jog balsuotų prieš Stambulo konvenciją (kuri sukėlė dalies visuomenės ir politikų pasipiktinimą dėl joje vartojamos „socialinės lyties“, arba „lyties socialiniu aspektu“, sąvokos). Nusikelkime 3 metus į praeitį: 2021 m. kovą R. Žemaitaitis Seime pateikė pasiūlymą įtraukti į sesijos darbų programą Stambulo konvencijos ratifikavimą. Jis argumentavo, kad politikams būtina vienaip ar kitaip apsispręsti dėl konvencijos ir baigti „kelti nepasitenkinimą visuomenėje“. Beveik visi valdantieji liberalai, tąkart reaguodami į šią, suprask, R. Žemaitaičio provokaciją, balsavo prieš Stambulo konvencijos įtraukimą į sesijos darbų programą. Vėlgi, kandidato tikroji pozicija nėra aiški.
Dėl konstitucinės tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus R. Žemaitaičio pozicija nuoseklesnė. 2023 m. spalio 10 d. Seime jis balsavo už opozicijos siūlymą iš Gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir ją integruoti į tikybos arba etikos pamokas. Viešojoje erdvėje jis taip pat ne kartą pasisakė prieš lytinio švietimo, ypač apimančio LGBT klausimus, programos dėstymą mokyklose.
Dėl konstitucinės tėvų teisės auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus R. Žemaitaičio pozicija nuoseklesnė. 2023 m. spalio 10 d. Seime jis balsavo už opozicijos siūlymą iš Gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir ją integruoti į tikybos arba etikos pamokas. Viešojoje erdvėje jis taip pat ne kartą pasisakė prieš lytinio švietimo, ypač apimančio LGBT klausimus, programos dėstymą mokyklose.
Negimusios gyvybės apsaugos klausimu, kaip ir dauguma kandidatų, R. Žemaitaitis neturi kategoriškos pozicijos. LRT šių metų balandį jis teigė: „Tik moteris, pati motina, gali suprasti, kas tai yra abortas: ar jis reikalingas, ar nereikalingas. Smurtinių nusikaltimų, išžaginimų, prievartavimų atvejais – taip, mes galime apie šitą dalyką kalbėti. Bet kada šiaip sau dėl malonumo daro abortus, kaip aš sakau, atsitiko taip, – morališkai ne.“
Pagalbinio apvaisinimo klausimu R. Žemaitaitis laikosi konservatyvios pozicijos. 2023 m. birželio 8 d. Seime jis balsavo prieš Laisvės frakcijos atstovės Morganos Danielės siūlymą leisti pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Jis kėlė klausimą: „<...> jūs man paaiškinkit, kokias problemas turi vieniša moteris dėl negalėjimo pastoti, jei ji net nemėgino su vyru sugulti, tai kaip ji yra nevaisinga?“
Galiausiai – eutanazijos klausimas. Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“ numato eutanazijos įteisinimą Lietuvoje. Seime eutanazijos klausimas svarstytas 2012 m., tuometiniam Seimo nariui Andriui Burbai pateikus Eutanazijos įstatymo projektą. Tą kartą Seimui balsuojant dėl šio projekto išbraukimo iš sesijos darbų programos R. Žemaitaitis „susilaikė“.
Bendras žvilgsnis
Apžvelgus nepriklausomus kandidatus į prezidentus, I. Vėgėlė atsiskleidė kaip nuosekliausiai konservatyvus politikas. G. Nausėda ne tik kaip kandidatas, bet ir kaip esamas Respublikos Prezidentas, išryškėjo kaip katalikas, palaikantis prigimtinę šeimos sampratą ir jos stiprinimo politiką, tačiau kai kuriais klausimais (pagalbinio apvaisinimo, abortų) besilaikantis liberalesnių nuostatų. E. Vaitkų ir R. Žemaitaitį, nors šie politikai turi visiškai skirtingą patirtį, vienija santykinai žemas suinteresuotumas šeimos, negimusios gyvybės apsaugos, religijos laisvės ir kitais LVI nagrinėjamais klausimais. Ypač tai pasakytina apie politikos naujoką E. Vaitkų, kurio nuostatoms išsamiai įvertinti net nėra pakankamai duomenų. O visa duomenų gausa apie R. Žemaitaitį leidžia daryti išvadą, kad iš visų nepriklausomų kandidatų jis mažiausiai nuspėjamas.
Kitame straipsnyje apžvelgsime partijų iškeltų kandidatų į prezidentus vertybines nuostatas.
***
Šarūnas Legatas yra Laisvos visuomenės instituto tyrėjas.
