Šio sekmadienio Evangelijoje regime Jėzų su dviem savo mokiniais, užsukančiais į brolių Simono ir Andriejaus namus Kafarnaume. Kažkas iš namiškių pasiguodžia Jėzui, kad karščiuoja Simono Petro uošvė, kurią jis išgydo.
Ši detalė nebūtų tiek svarbi, nes Evangelijoje sutinkame nemažai Jėzaus pagydytų žmonių iš daug sudėtingesnių negalių, tačiau čia yra keli reikšmingi momentai.
Pirmiausia į akis krinta žodis „pakėlė“ (gr. „egeirō“): „Jis priėjęs pakėlė ją už rankos“ (Mk 1, 31). Tas pats žodis nusako ir Kristaus prisikėlimą (Mk 14, 28; 16, 6; Apd 3, 15; 13, 37; 1 Kor 15, 4).
Evangelistui Morkui ligos ir mirties nugalėjimas yra pergalė prieš blogio jėgas, naujo gyvenimo pradžia. Galbūt Kristaus mirties ir prisikėlimo dėka ankstyvoji Bažnyčia matė šį stebuklą kaip visos žmonijos prisikėlimo laikų pabaigoje pirmavaizdį.
Ypatingą išganymo simbolį aptinkame ir rankų geste: „Jis priėjęs pakėlė ją už rankos“ (Mk 1, 31). Biblinė kalba rankos prisilietimui priskiria įvairių reikšmių ir vaidmenų. Neatsitiktinai Šventajame Rašte ranka iš kitų kūno narių minima dažniausiai (daugiau negu tūkstantį penkis šimtus kartų).
Prisilietimas tampa sakramentiniu veiksmu, gailestingumo, palankumo, švelnumo ženklu – liudijimu to, ką Rytų Bažnyčios tėvai vadina „dieviškąja filantropija“, begaline Dievo meile žmonėms.
Nuo pat pirmųjų amžių krikščionys žino, kad yra ir rankų Evangelija, Geroji Naujiena, kuri verčiama į aštuntąjį – oficialiai nepaskelbtą – Bažnyčios sakramentą: rūpintis ligoniais ir kenčiančiais, padrąsinti ir paguosti nuliūdusiuosius.
Jėzus pakelia sergančią moterį ir suteikia jai jėgų veikti, eiti, kurti, tarnauti: „Karštis paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti“ (Mk 1, 31).
Iš susitikimo su Viešpačiu kyla tarnystė (gr. „diaconia“). Čia randasi Gerosios Naujienos esmė: leistis būti pakeltam, kad uždegtum meilei, dėkingumui kitą.
Simono uošvė simbolizuoja visą sergančią ir parblokštą žmoniją. Jėzus Kristus yra Dievo ištiesta ranka nusidėjėlei žmonijai, kad ją pakeltų ir suteiktų jai jėgų tarnauti ne tik Viešpačiui, bet ir artimui. Juk gydant kitus, gyvenant dėl kitų, taip pat gyja ir mūsų širdis.