Taigi. Bet užtenka apie medalius ir pergales. Įvyko svarbesnių dalykų negu kažkokie savivaldos rinkimai.
Pamenat, kaip pasakojau apie mamą, kuri daro nu-nu-nu prasčiokui tėvui? Nu-nu-nu buvo pasakyta praėjusią savaitę. Jos Ekscelencija – tikiuosi, kad šis titulas vieną dieną bus pakeistas – pareiškė, kad ponas Skvernelis daro „tarptautinę gėdą“ Lietuvai savo pasisakymais apie Latviją ir ne tik.
Dar kažką padarė Palestinai, notą gavom. Dėl Astravo išvis improvizuoja kažką, neaišku, ar žino, kas ta atominė energetika ir kur gyvena izotopai. Apskritai, kažkuo primena Donaldą.
Man teko gyventi Latvijoje daugiau nei šešerius metus (ačiū Latvijos biudžetui už išsilavinimą). Vėliau vienuolika metų teko dirbti latviško kapitalo įmonėse.
Trumpai tariant, turiu ne vieną šimtą draugų Latvijoje, nuo žydų iki tokių, kurie dainuoja antisemitinius himnus Miuncheno senamiesčio vidury (tuomet juos greitai išmeta, mat tokios dainos Miunchene nebemadingos).
Žinote, kiek iš jų parašė, kad premjeras yra ku-kū? Žinot, kiek pasakė jam nu-nu-nu? Nulis. Visos nuorodos, kurias mačiau socialiniuose tinkluose, buvo patalpintos lietuvių pažįstamų. Laukiau, kol koks Uldis ar Kaspars, ar Ilze, ar Zane pareikš pasipiktinimą. Ir nieko. Nulis. Šokiruotas iki kaulų smegenų, parašiau vienam iš savo buvusių partnerių: „Ką žmonės kalba apie mūsų premjerą pas jus?“ Po pusvalandžio gavau atsakymą: „Urm, nieko. Jis ką, mirė?“
Štai jums naujiena. Mus ignoruoja, net kai mes jiems į veidus spjaunam. Mūsų jau niekas nebijo. Net latviai.
O buvo laikai, kai mūsų „VP Market“ per porą metų visą Latvijos mažmeninę prekybą aukštyn kojomis apversdavo. Aš pamenu. Aš ten buvau. Bijojo visi, nuo „Drogas“ iki „Rigas Piensaimnieks“. Buvo gražu žiūrėt.
Latviai sakydavo: „Mes lietuviams ne konkurentai, su jais neįmanoma konkuruot.“ O dabar, kai jau patys pripažįstam, kad jie yra mums visai konkurentai… Jiems jau net neįdomu. Ir čia yra didesnė gėda negu ilgas liežuvis ir nepamatuoti žodžiai.
Paskaičius internetus, atrodo, kad pavadinti Latviją konkurente ekonomikos srityje yra baisiausia, ką Lietuvos politikai yra padarę broliams latviams.
Tai yra kur kas blogiau negu atsisakymas atsakyti Latvijos žurnalistams į iš anksto nesuderintus klausimus (© D. Grybauskaitė, 2015-ųjų gegužė) ar sprendimas nevažiuoti į Latvijos nepriklausomybės šimtmečio minėjimą dėl lėktuvo gedimo (© D. Grybauskaitė, 2018-ųjų lapkritis).
Mano Vilnius–Ryga rekordas yra 2 val. 36 min. Įveikti trasą Vilnius–VNO–RIX–Ryga užtrunka ilgiau. Ir aš važiavau be palydos, be švyturėlių ir vairavau 1.6 l „Volkswagen Jetta“. Spėju, kad šalies vadovus vežioja labiau kompetentingi vairuotojai ir, kiek tenka stebėti veiksmą A2 magistralėje, kur kas greitesni automobiliai.
Nereikia būti ekonomikos profesoriumi, kad suprastum, jog Latvija su mumis gali sėkmingai konkuruoti.
Jei lapkritį lėktuvas nebūtų sugedęs, prezidentė būtų pasigrožėjusi Rygos tarptautiniu oro uostu. Iš jo Latvijos eksporto vadybininkai pasiekia savo rinkas greičiau, patogiau ir labiau išsimiegoję. Gal ir gerai, kad prezidentė nenuskrido, bent jau kraujospūdis nešokinėjo nuo VNO ir RIX lyginimo.
Jūrmala kala į klyną visiems mūsų kurortams kartu sudėjus. Latviai turi geriausią alų Europoje ir kai pradės jį vežt į Lietuvą, danams tai labai nepatiks. Latviai prie Ukmergės turi faneros gamyklą, kurioje sėkmingai pjausto Lietuvoje auginamus beržus.
Latviai turi tenisą, ledo ritulį ir jei Porzingis bus sveikas, 2021-ųjų Europos krepšinio pirmenybėse užims aukštesnę vietą negu mes. Jie net savo Sabonį pasigimdė. Kuo jie ne konkurentai?
Kultūros komiteto pirmininkas žino, kas yra mūsų konkurentai. Todėl kaip patyręs verslininkas ir gudriausias diplomatijos miško lapinas sąmoningai bandė įstumti latvius į nepatogią padėtį: tegul su mumis kalba rusiškai.
Teisingai. Mes juk didysis brolis. O jeigu jie nesutinka, priminkime jiems dar didesnį. Jei nebijo lapino, gal bijos meškos.
Visa tai, žinoma, yra juokai. Bet šioje istorijoje vis dėlto yra kai kas įdomaus. Dėl ko kyla šitas minitriukšmas?
Galimai jos Ekscelencija tiesiog nenori, kad įpėdinis būtų ne visai ekselent. Labai ekselent irgi netinka, vis dėlto svarbu įeiti į istoriją pirmu numeriu.
Bet jei tauta sugalvos, kad „tarptautinė gėda“ irgi visai tinka ir institucijos nesugriaus… Tuomet ko verta ši kėdė ir dešimt metų vadovavimo?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.