Panašiai elgsiuos per šiuos rinkimus, nes rimtai nežinau, kas Lietuvai geriau. Taip, suvokiu, kad atsilupėliai antisemitai ir antivalstybiniai vatnikai man yra už borto. Tačiau beveik visa kita yra man priimtina, nes partijų pavadinimai Lietuvoje seniai nieko nebereiškia ir vargu, ar kažką kada nors reiškė.
Didelė dalis partijų mini pavadinime žodį „demokratija“, kas yra maždaug tas pats, kaip girtis tuo, kad kvėpuoji oru. Kokios dar valdymo formos gali būti Lietuvoje? Anarchistai?
Pavyzdžiui, krikščionys demokratai? Kaip alternatyva kam? Ar gali būti Lietuvoje budistai monarchistai? Kol kas ne.
Už Lietuvą – žinoma, bet už ką dar? Tai beveik visi už Lietuvą, tik vieni vienaip, kiti kitaip. Už Lietuvą – skamba kaip tostas. Kaip jums partija „Į sveikatą!“, arba dar geriau „Iki dugno!“?
Kaip rašytojas klausiu: koks prasminis skirtumas tarp Tėvynės sąjungos ir Nacionalinio susivienijimo (ne pagal politiką, o pagal tai, ką reiškia žodžiai).
Pavadinimas nieko nereiškia. Laisviečiai, valstiečiai, liberalai, konservatoriai – visa tai tik žodžiai, atsieti nuo savo pirminės prasmės. Kaip gatvių pavadinimai: Lakūnų gatvėje gali laisvai nebūti nė vieno lakūno ir daug taksistų, Stiklių gatvėje niekas nepučia stiklo (pučia dažniausiai ką kito), o Bebrų gatvėje jau seniai nebegyvena šie mieli žvėreliai.
Socialdemokratai su raudona spalva, minintys [sąvokas – red.] socialumas, sociumas, socialiniai dalykai – betgi nė viena man žinoma partija nesiūlo panaikinti socialinės paramos, pašalpų, pensijų, socialinio būsto. Viskas skiriasi tik žodžiais: vieniems svarbiausia žmogus, kitiems – žmogus yra svarbiausia.
Dar istorinis šokas, prašom: 1933 metais Vokietijoje laimėjusi rinkimus partija visiems žinoma kaip nacių partija. Koks jos oficialus pavadinimas? Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei . Nacionalinė socialistinė vokiečių darbininkų partija. Šios partijos dėka Vokietijos darbininkai galėjo išeiti į beprotišką karą, būti sužeisti ir žūti, grįžo į suniokotą ir pažemintą šalį ir rado savo išžagintas motinas, žmonas ir dukras, gyvas arba nelabai. Nelabai kaip atstovavo darbininkų interesams, sakyčiau.
Pavadinimas nieko nereiškia. Laisviečiai, valstiečiai, liberalai, konservatoriai – visa tai tik žodžiai, atsieti nuo savo pirminės prasmės. Kaip gatvių pavadinimai: Lakūnų gatvėje gali laisvai nebūti nė vieno lakūno ir daug taksistų, Stiklių gatvėje niekas nepučia stiklo (pučia dažniausiai ką kito), o Bebrų gatvėje jau seniai nebegyvena šie mieli žvėreliai.
Pagal pavadinimus rinktis partiją yra kaip rinktis žmoną pagal pavardę (nes gražiai skamba).
Pagal politikus sąraše rinktis irgi didelės prasmės nėra – išskyrus dvi tris partijas, kurių vien lyderiai tokie, kad norisi vėdinti kambarį vien nuo pavardės, visose yra mielų žmonių, nemalonių žmonių ir niekam nežinomų žmonių.
Pagal politikus sąraše rinktis irgi didelės prasmės nėra – išskyrus dvi tris partijas, kurių vien lyderiai tokie, kad norisi vėdinti kambarį vien nuo pavardės, visose yra mielų žmonių, nemalonių žmonių ir niekam nežinomų žmonių.
Pagal darbus praeityje – irgi beprasmiška. Nes laimėję prieš dešimtmetį loto skaičiai visai nebūtinai bus laimingi kitais metais.
Todėl prasminga rinktis pagal vidinį charakterį ir visiškai ignoruoti pažadus ar marketingą. Pavyzdžiui, nors kai kurios partijos save sieja su saugumu ir nepriklausomybe, bet Lietuvos paraišką stoti į NATO kažkada pateikė Algirdas Brazauskas, jam būnant premjeru Lietuva įstojo į NATO ir Europos Sąjungą, euras buvo įvestas prie Algirdo Butkevičiaus, o istorinius ir seniai žadėtus du procentus gynybai Lietuva pasiekė prie Sauliaus Skvernelio.
Nežinau, kas jums rūpi labiausiai – ligoninės, mokyklos, kariuomenė, Bažnyčia, senjorai, graži gamta, sveikas maistas, pigūs vaistai, išnaikinti prekybos centrus, įvesti nemokamą vandenį restoranuose arba kiekvienai moteriai garantuoti po vyrą, o gal atkurti Žaliojo tilto skulptūras ar išsaugoti paminklą išdavusiai Lietuvą poetei Salomėjai Nėriai. Tai, sakyčiau, būtų gera mintis balsuoti už tą žmogų, kuriam jūsų mintis artima ir kuris tuo užsiima.
Nežinau, kas jums rūpi labiausiai – ligoninės, mokyklos, kariuomenė, Bažnyčia, senjorai, graži gamta, sveikas maistas, pigūs vaistai, išnaikinti prekybos centrus, įvesti nemokamą vandenį restoranuose arba kiekvienai moteriai garantuoti po vyrą, o gal atkurti Žaliojo tilto skulptūras ar išsaugoti paminklą išdavusiai Lietuvą poetei Salomėjai Nėriai. Tai, sakyčiau, būtų gera mintis balsuoti už tą žmogų, kuriam jūsų mintis artima ir kuris tuo užsiima.
Man labiau už žmones rūpi gyvūnai, kadangi jie negali apsiginti. Todėl paklausiau gyvūnų teisių gynėjų, su kurių partijų politikais jiems geriausiai sekasi dirbti, siekiant apginti gyvūnų teises. Štai tos partijos abėcėlės tvarka, kad neįtartumėt favoritizmo ar prioritetinės tvarkos: Demokratai (Skvernelio), Laisvės partija, Liberalai, Socialdemokratai ir Tėvynės Sąjunga. Man tinka kiekviena iš jų, kiekvienoje turiu patinkančių politikų ir draugų, ir balsuosiu tikrai ne taip, kaip apie mane galvojate.
Nes koks jums skirtumas, kas man patinka – mano darbas rašyti apie tai, ką galvojate ir jaučiate jūs. Netingėkite pabalsuoti.
