Visgi galiu nudžiuginti pasakęs, kad ir vėl palikau Lietuvą, kai jai buvo sunkiausia. Tai mano patriotizmas: ieškoti, kur geriau man ir mano šeimai. Sekmadienį, likus vienai dienai iki rugsėjo 13-osios, kai šalis paskyrė pirmąją auklėjimo dieną beviltiškai celofanizuotiems asmenims, kurie užsispyrę nesiskiepija, mes anksti ryte sėdome į automobilį ir pavakare, nuvažiavę daugiau nei tūkstantį kilometrų, jau skynėme prisirpusias vynuoges Austrijoje, mūsų viešbučio kieme.
Dabar jau rašau iš Italijos Alpių, paskui važiuosime į pietus, nežinom, kada grįšime, bet kurį laiką turėsite džiaugtis laiškais iš toli - bet jūs pripratę.
Pasakysiu, kokių minčių kilo pakeliui. Lenkijoje degalinėse - alaus į valias. Nors katalikų kraštas su savo šeimų maršais ir kitomis durnystėmis, bet tokios nesąmonės, kaip nacionalinio gėrimo ribojimas, jie neturi. Net keista matyti, atvažiavus iš Lietuvos Kalifato. “O kas jums taip leido?”. Kvailas klausimas. Tiesiog jie neturėjo pakankamai fanatikų, kurie tai uždraustų.
Čekijos degalinėse - alaus į valias, nes irgi nacionalinis gėrimas ir kultūros dalis, o ne demonizuotas nuodas. Ar kas ruošėsi uždrausti? Baikit, kaip galima. Čia gi kaip kopūstus ir dešreles uždrausti. Taigi nevalia taip žmonių gyvenimo ir tradicijų naikinti. O žmonės yra ne laukiniai, patys žino savo saiką, net jei vietos sveikatos ir blaivybės ideologui, atrodo, jis vardu Ramunčig Krbauskij, tai ir nelabai patinka. O gal ir ne tokia jo pavardė.
Bet tai dar ne viskas - štai Austrija. Degalinėse ne tik alus, bet ir viskio bei degtinės burnelės mažuose buteliukuose (ne vairuotojui, gal keleiviai norės, kas jiems draudžia?), o ten, kur aplink yra vyninės, tai vyno reklama net gatvėse, ir mūsų viešbutis priklauso vyninei, tai tik pagalvokite, net prie įėjimo yra įstiklintoje spintelėje, visiems praeiviams matomi - vyno buteliai. Ir šita pačia gatve į mokyklą eina vaikai. Pats mačiau. Dieve, kaip jiems tai paaiškinti? Tai juk alkoholio reklama nepilnamečiams.
O viešbučio bare po darbo valandų laisvai sustatyti buteliai, baro durys nerakintos, įsipili ko nori, ryte susimoki. Net ir po aštuntos, ar po vienuoliktos, ar antrą valandą nakties, jei taip geriau patinka. Jūs įsivaizduojate, kas būtų Lietuvoje? Atvažiuotų ne šiaip policija, atvažiuotų tikriausiai koks specialus Kovos su Moraliniu Puvėsiu padalinys ir sulygintų tą viešbutį su žeme - buldozeriais.
Ir čia mes kalbame ne apie kokią prasigėrusių ir degradavusių pigaus šamurliako šalį (ne koks vaisiukas ten gaminamas klumpių ir monikučių pavadinimais, kokį vis dar parduoda Lietuvoje plastikiniuose buteliuose): Austrijoje gaminami vieni brangiausių vynų pasaulyje ir kokybės reputacija yra nepriekaištinga. Ir tai nėra nei prasigėrusi, nei asociali valstybė.
Žinote, kodėl? Todėl, kad vartotojas informuotas, ką geria, iš ko tai gaminama, su kuo tai vartojama ir kokios ten yra skonio savybės ir privalumai. Todėl vartojama ne bet kas ir ne bet kaip. Šito nesuprato kolūkiečiai Seime, bet ir dabartinė Vyriausybė vis dar negali sumazgyti galų: reklamos draudimas lygus skatinimui gerti pigiausią. Šito norite? Žinoma, kad taip. Ką norėjote, tai ir turite. Tik pravažiavus Lietuvos sieną, parduotuvės su lietuviškais užrašais, ten ir lietuviški prekių ženklai, ir siūlo ką? Žinoma, alkoholį - jau nebe pagal lietuviškus tvarkaraščius. Ir šie pardavimai nebesimuša į lietuvišką prekybos alkoholiu kasą. Už juos mokesčiai teka kitur. Kam tai naudinga? Turbūt niekam.
Jei norite, toliau tikėkite buvusiu ministru Veryga, kad jis savo kadencijos metu sumažino alkoholio vartojimą mūsų varganai valstybei. Kiti tiki, kad uoliai meldžiantis, galima sumažinti avaringumą keliuose - tik reikia uždrausti kalbėti apie avarijas (avarijų reklama!), o taip pat reikia įstatymo, draudžiančio avarijas po aštuntos vakaro ir sekmadieniais - po trečios.
Mūsų dabartinė Vyriausybė bijo, delsia, nedrįsta pakeisti kenksmingiausius įstatymus - alkoholio kontrolės nesąmones. Ko bijo? Kritikos? Bijo pačios savęs. Neryžtingumas yra šios Vyriausybės antrasis vardas.
Kol Vyriausybė trypčiojo ir stumdėsi dėl galimybių paso, atsiprašinėjo, teisinosi, su Orlausku susitikinėjo prie Seimo, maldavo, derėjosi, tol celofaniniai antivakseriai, šarlatanai ir politikos oportunistai naudojosi valdžios silpnumu. Kaip ir garliaviniai, taip ir šie veikėjai, pajutę menkiausią galimybę pakovoti dėl valdžios, užuodžia priešininkų silpnumą, kaip žiurkės užuodžia neužrakintą šiukšlių konteinerį.
Kol pavargusi Ingrida Šimonytė retkarčiais nedrąsiai laido sarkastiškus ir taiklius juokus, tol nenustygstanti Jurga Lago ar Nida Vasiliauskaitė pliekia iš savo propagandos kulkosvaidžių - nepailstančios žinutės kasdien, kartojami šūkiai pratrina net ir ištvermingiausias smegenis, feikiniai skaičiai, feikiniai daktarai ir profesoriai, gydytojas Kepenis ir chirurgas Orlauskas, advokatų ir daktarų institutas, čia pat ir LGBT baimė, ir tradicinė šeima, stipri Lietuva, mitingai, pensijos, parduotuvių monopolijos, ir dar kas nors apie vaikų atiminėjimą, ir melagienos apie tūkstantines išmokas pabėgėliams, mitų ir melų malūnas sukasi, ir palyginti su šia dezinformacijos tankų divizija Vyriausybės veblenimai skamba apgailėtinai.
Juo labiau kai dar reikia pasikapoti su prezidentūra, kurios gyventojai vėl su savo darbotvarke ir pozavimu prie kiekvieno kitų padaryto gero darbo, kaip kaimo marozėlis pozuoja prie svetimo BMW.
Kartais atrodo, kad pati Vyriausybė nelabai tiki galimybių pasu ir visuotinės vakcinacijos gėriu, ir niekam ten net nerūpi paneigti kryptingai platinamas nesąmones, esą Europoje vakcinavimo ir persirgimo pasų visi atsisako, arba jais nesinaudoja, arba net negalvoja įvedinėti. Pravažiavęs ne prieš mėnesį, o dabar, tik ką, pusantro tūkstančio kilometrų Europos keliais, pabuvęs viešbučiuose ir pavalgęs restoranuose žinau, kad naudojasi ir net labai aktyviai, nebaubia ir neprotestuoja, o džiaugiasi, kad yra būdas veikti, pardavinėti ir užsidirbti. Ir pasai veikia, ir jų nevadina gyvulių, vergų ar avių pasais.
Lietuvoje antivakserių propagandai (kuri, akivaizdu, turi šaknis giliai Kremliuje - iš ten viskas ateina, kas yra, arba buvo, geriausio Lietuvoje: Paksas, Baltarusijos pabėgėliai, kontrabandinės cigaretės ir Kirkorovas) nieko nesugebama priešpastatyti, kaip nebuvo sugebama pasipriešinti prieš dešimtmečius skleistiems Rusijos melams apie tai, kaip neva Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą už dyką atidavėm amerikiečiams ir dar primokėjome - o Lietuva nieko negavo.
Kaip nebuvo sugebėta kovoti su populistų melais, kad už “Lietuvos Telekomą” mes pardavėme visų Lietuvos pensininkų nemokamus pokalbius, kad mobiliojo ryšio operatoriams buvo leista darytis pinigus iš oro ir kad Kubilius su Šimonyte išlaidavo per krizę, skolindamiesi brangiai, kai galima buvo pigiai.
Vyriausybė turi pirmūno sindromą: gerai sekėsi mokykloje, o paskui galvojo, kad ir kitur bus viskas pagal taisykles, tik pagal taisykles nebuvo, nes aplink kvailiai ir jų lėlininkai, antpirščių žaidimų organizatoriai prie turgaus, PVM grobstytojai, vagys, negailestingi sukčiai, aferistai, oportunistai ir kitokie unguriai, mintantys prie dugno pūvančiais dalykais. Vyriausybės skaičius gliaudantiems moksliukams atrodo, kad jei geriausiai parašei kontrolinį ir jei tavo sąsiuvinyje viskas čiki piki, tai tu būsi nugalėtojas.
Visai ne - propagandos kare ir ten, kur gėris kovoja su blogiu, gėris turi turėti savo ciniškus paskaičiavimus, suktus planus ir akių dūmimo būdus, kurių didžioji dauguma kritikų nepastebėtų. Arba reikia turėti daugiau energijos, negu visi antivakserių propagandininkai kartu paėmus, ir nušluoti juos savo kontr-propagandos banga, kuri eitų ir šluotų viską savo kelyje.
Vakcinavimo reikėjo siekti bet kokiais būdais - cepelinas už skiepą, kugelis už antrą skiepą, šakotis už trečią, dovanos, išmokos, premijos. Kas tik nori. Kad ir pasiskiepijusiems alkoholis ištisą parą ir su 10% nuolaida, išskyrus rugsėjo pirmąją, kai nuolaidos procentas kyla iki dvidešimties. Atidaryti rūkomosios žolės parduotuves, bet tik skiepytiems; į sporto klubus leisti tik su galimybių pasais, o ten leisti alaus pardavimo automatus ir greta trenerių paleisti padavėjus, kad vaikščiotų ir siūlytų užkandą ir po burnelę naminės dzūkiškos (“kad geriau svoriai kilnotųsi”). Visokio gėrio turėtų būti tiek, kad raibtų akys. Nes gyvename vieną kartą, ir turime labai nedaug šansų pataisyti situaciją.
Ir spaudimas pasiskiepyti dėl galimybių paso turėjo būti drakoniškas: neturi paso - esi antros rūšies žmogus, ir mes tau tai kasdien priminsim. Rūšiavimas? Taip. Diskriminacija? O kaipgi? Ketvirtasis reichas ir naujasis fašizmas? Jūs vadinkit, kaip tik norite, tik eikite skiepytis, nes kitaip mes jums tuoj pritaikysim poveikio priemones. Mat kai kurie žmonės tik tokias šnekas ir supranta: jie yra pratę išsisukinėti nuo policijos, tikrinančios prie kelio greitį, nuo keleivių kontrolės, kad nereikėtų pirkti bilietų autobusui, tie patys maršistai čia neseniai melavo, kad neina nuo Katedros prie Seimo: “mes tik einame pasivaikščioti”. Jie yra širdyje apgavikai - tai sudarykime jiems atskirą programą: “Pasiskiepijai - visus apgavai!”, kad jie pasijustų atsukę valdžiai špygą ir laimėję.
Mūsų Vyriausybės išdidžiausias momentas, ir aš tai kalbu be ironijos, kai Lietuvos stojimo į ES referendumui buvo pasitelktas alus ir skalbimo milteliai. Tai buvo puikus sumanymas, nes jis suveikė. Tikslas pateisina priemones, kaip prieš šimtus metų mokė Jėzuitai.
Kažkada po Antrojo pasaulinio karo, kai Italijoje atrodė, kad rinkimus gali laimėti komunistai, amerikiečiai pylė pinigus katalikų bažnyčiai, idant ši aiškintų žmonėms, jog balsuoti už komunistus yra nemylėti Dievo, o žmonėms buvo spausdinami baugūs plakatai, kuriuose buvo raudonarmiečio griaučiai, o ant kaukolės buvo ausinė kepurė su raudona penkiakampe žvaigžde, ir buvo parašyta: “Balsuok! Arba jis bus tavo ponas.” (Vota! O sarà il tuo padrone.)
Suveikė, ir nugalėtojų niekas neteisia.
Negėda Vyriausybei propagandos ir psichologinio poveikio būdu siekti bendrojo gėrio ir visuomenės sveikatos. Yra gėda trypčioti, abejoti ir nelaimėti.