Aistros dėl Lauryno Kaščiūno skyrimo buvo tokios, kad galima buvo pagalvoti, kad į ministrus Lietuvoje skiria Donaldą Trumpą arba Andrių Užkalnį. Žinoma, daugeliui buvo gaila puikaus ministro Arvydo Anušausko, ir man irgi, bet politika yra toks žaidimas, kur retai kam gražiai padėkoja arba tinkamai atsisveikina.
Pagrindinis kaltinimas Kaščiūnui buvo toks, kad jis pernelyg radikalus ir atrodo ir skamba, lyg koks karo ministras. Lyg Krašto apsaugos ministerijai reikėtų tėvelio Stanislovo.
Ypač kai šalia valstybė, kur tiesioginiame eteryje įtariamam teroristui tadžikui nupjauna ausį ir sumaitina ją tam pačiam asmeniui, nuo kurio ją nupjovė, o kitam įtariamajam prijungia prie lyties organų elektros laidus ir paleidžia srovę.
Kalbant apie radikalumą ir kietumą, prieš daugiau nei tris dešimtmečius tokia pati kritika buvo skirta Vytautui Landsbergiui. Labai jis toks griežtas ir nediplomatiškas, su sovietais reikia kažkaip pagarbiau derėtis ir netampyti liūto už uodegos ar dar kažko.
Kitoje kaimyninėje šalyje, Lenkijoje, rusų ambasadorius Varšuvoje gavo notą dėl raketos, pažeidusios Lenkijos oro erdvę, ir atsisakė eiti aiškintis į Lenkijos Užsienio reikalų ministeriją – sakė, nemato reikalo. Dalykai, kurie dar neseniai atrodė neįmanomi, dabar vyksta.
Šiandien parašė Aušra Maldeikienė, atsiliepdama į vieną mano tekstą, ir prisiminė, kad vienas dažnai jai užduodamų klausimų buvo „kada tu nudvėsi nuo to vėžio?“. Aš matęs visko, bet tokie dalykai kaskart priverčia stabtelėti ir pasitikrinti pulsą.
Tada pasižiūriu Feisbuką, žinių portalus ir komentarus ir matau tuose komentaruose tokį kanalizacijos vamzdį, transliuojantį neapykantą Ukrainai, parduotuvėms, bankams, policijai, kariuomenei, Vyriausybei, vadinamiems valdžiažmogiams, verslininkams, ekonomistams ir suprantu, kad jeigu pas mus pjaustytų ausis tiesioginiame eteryje, tai irgi būtų geri reitingai. Aš dar pasirūpinčiau pažiūrėti programą iki pabaigos ir sužinoti, kas remia laidą: galiu sugalvoti kelias įmones, kurios neatsisakytų.
Kai aplink vien idėjos apie tai, kaip ką nubaudus, atleidus iš darbo, išvaikius ar šiaip pasodinus ant kuolo Lukiškių aikštėje, aš siūlau padaryti pasaulį truputį geresne vieta, ir tai kainuos jums tik truputį daugiau centų.
Reikalas tas, kad Lietuvoje jau seniai laikas žmonėms nustoti pirkti vištų kiaušinius – ar margučiams, ar omletui, ar šaltibarščiams – iš narvuose laikomų vištų. Jie pažymėti kodu „3“, prisiminti nebus sunku.
Prieš 25 metus Anglijoje man teko būti viename tokiame vištų kalėjime (neklauskite, ką ten veikiau, vis tiek nepatikėsite), penkiolikos minučių užteko, kad visą gyvenimą visi mano kiaušiniai būtų iš laisvai lakstančių vištukių.
Tokius dalykus užtenka pamatyti vieną kartą, kaip ir pjaustomas ausis arba radikalių islamistų vaizdo įrašuose rodomus galvų kirsdinimus.
Žmonėms reikia nustoti pirkti, o parduotuvės turi nustoti pardavinėti, nes yra, deja, daug pirkėjų, kurie noriai pirktų nors ir dešreles su žmogiena, jei tik būtų dvidešimčia centų pigiau.
Iš kur žinau? Nes yra tų, kas Lietuvoje noriai eina į rusiško maisto prekių tinklo parduotuves. Sako, kainos mažesnės. Tinklo pavadinimas iš keturių raidžių, nors labiau tiktų iš trijų, kur pirmoji – iksas, o trečioji – igrekas.
Tai štai, viskas, ko reikia – nepirkti kiaušinių, pažymėtų kodu „3“, ir kiekviena patogia proga priminti jūsų mėgstamiems prekybos tinklams, kad nustotų tokius pardavinėti. Mandagiai, be įžeidinėjimų, sarkazmo ir kitokios šurajevinės isterijos. Tiesiog, kai jiems milijoną kartų pasakys, jie atsižvelgs. Nes nėra didesnio spaudimo, negu pirkėjų spaudimas. Tie tinklai gyvena dėl jūsų.
Kažkada McDonald’s restoranai visame pasaulyje perėjo prie laisvai lakstančių vištų kiaušinių – be išimčių, visuose savo receptuose. Tą patį padarys ir Maxima, Rimi, IKI, Norfa, Aibė ir kiti, jei tik jų pakankamai atkakliai prašysite.
Pasaulį galima gerinti pradedant nuo savęs, nedideliais žingsniais, bet teisinga kryptimi.
Nereikia ginčytis (nes aš tikrai su jumis nediskutuosiu, ne tam mama princą augino), o kaip dėl kitų paukščių, gyvulių, žuvų, kepsnių, burgerių ar koldūnų su mėsa. Visos lyginamosios pretenzijos ar moralinis reliatyvizmas nebus toleruojami.
Gerus darbus reikia daryti nesidairant, ką daro ar nedaro kitas, o gal kažkas daro mažiau ar daugiau ar kitaip ar savaip ar apskritai tik iš kaimo atsiveža. Čia viskas yra tik apie parduotuvių lentynas, kur perka kiaušinius beveik visa Lietuva, ir kaip mums visiems padarius taip, kad tose lentynose nebūtų žiaurios paukštininkystės produktų.
Tačiau, žinoma, visi juokai apie Užkalnį ir jo kiaušinius yra labai laukiami ir po švenčių išrinksiu nugalėtoją. Gražių margučių.