Pavyzdžiui, pasižadėjo lankyti sporto klubą, susimokėjo už metus, po dviejų savaičių – viso gero. Tikra istorija, sporto klubų savininkai sausio mėnesio klientus vadina „sponsoriais“. Jie remia sporto klubą, bet vietos ten neužima.
Arba: pasižadėjo sveikiau maitintis ir rečiau kviesti maisto kurjerius. Ir jau sausio trečią dieną: dzin dzin į duris. Picą atvežė, ir dar tokią, kuri už keturių šimtų metrų iškepta buvo.
Kaip visada, mes žinome tik blogiausius pavyzdžius ir šaipomės iš jų. Žinau, ir aš taip darau. Vis dar nesu idealus.
Tačiau yra vienas dalykas apie naujametinius pažadus, kurį daugelis pamiršta. Labai daugelis jų veikia, tik apie juos niekas nejuokauja ir nepasakoja.
Kitas dalykas – nusiteikimas kaskart pradėti iš naujo yra vienas stipriausių žmogaus bruožų. Jei žmogus, daug kartų žadėjęs sau kažką pagerinti savo gyvenime, vis dar pasiruošęs dar kartą bandyti, jis jau yra geresnis už tą, kuris numojo ranka. Kiekviename kelyje laimi ne gabiausias, o atkakliausias.
Kodėl žmonės taip mėgsta kalbėti apie nepavykusius naujametinius pažadus? Nes svetimoje nesėkmėje visada yra džiaugsminga drama.
Ar žinote kokią linksmą, smagią istoriją apie tai, kaip kas nors sėkmingai metė rūkyti? Tokią istoriją, kurią galėtų papasakoti draugų kompanijoje? Žinoma, ne. Čia nėra dramos. Todėl jos niekas ir nepasakoja.
Lygiai taip pat pokalbių laidose maža interviu su tais žmonėmis, kurie kartu laimingai gyvena, nesiplėšo dėl vaikų, nelaisto vienas kito purvais ir tiesiog gyvena dėl savęs. Nes tai nėra įdomi televizija.
Beje, jeigu jums koktu, kad žiniasklaida tik ir kalba apie nusikaltimus, skyrybas ir asmenis tuščius kaip skardinės, nustokite vartoti tokį turinį, jei tik galite.
Aš pats jau išmokau: žiniasklaida ir paskalų turgus gvildena tik tai, ką pats jiems leidi naudoti. Žinoma, kad blogo turinio visi labiausiai prašo. Bet sutikti ar nesutikti jį duoti yra jūsų reikalas.
Pavyzdžiui, restoranų kritikui (man) nelabai įkvepiančios yra mano paties rašytos apžvalgos apie labai prastus restoranus susilaukia aistringo ir gyvo dėmesio. Visi nori paskaityti, kaip kas nors ką nors subaladoja.
Kiti dar ir parašo: „jis kur tik valgo, ten nepatenkintas“. Negaliu jums padėti, jei jūs skaitote tik 14 proc. mano apžvalgų (tiek statistiškai yra neigiamų). Apie septynios-aštuonios apžvalgos per metus būna labai kritiškos. Jei jums atrodo, kad aš „visur nepatenkintas“, jums reikia pagalvoti, ką jūs patys gyvenime darote ir galvojate ne taip.
Todėl naujametiniai įsipareigojimai ir pažadai yra prasmingi, nes nuo plano ir pasiryžimo gali prasidėti veiksmas. Ten, kur nėra pasiryžimo, svajonės ir plano, niekas tikrai neprasidės.
Aš siūlau jums trumpą sąrašiuką savų, gal jie jums bus naudingi.
1. Dažniau pagirti ir palaikyti žmones, ypač tada, kai to niekas kitas nepadaro. Visiems smagu paploti per petį socialiniuose tinkluose kokį nors garsų žmogų, juo labiau, kad ir pats pasijunti šlovės spinduliuose nors sekundei. Pabandykite palaikyti ką nors privačiai, kai niekas nemato.
2. Kai minia ką nors trypia ir spardo šventame įsiūtyje ir mesijo kompleksu varomi teisybės meistrai iš to uždirbinėja sau taškus, gražu garsiai ir atvirai palaikyti spardomąjį, ypač jei manote, kad jis šiaip yra teisingesnis žmogus, negu tos baubiančios minios nariai ir ypač jų profesionalūs vėliavnešiai. Tai ne mano asmeninė idėja: prisiminkite istoriją ir pagalvokite, ar dažnai būdavo teisi švilpianti minia, mėtanti akmenimis arba kurianti šakomis inkvizicijos laužus – ir ką prisimename šiandien, ar tuos, ką sudegino ant laužo, ar laužų kurstytojus.
3. Visi geriausi sprendimai daromi instinktyviai ir individualiai: ten būna rezultatas. Kolektyvas, komitetai ir kolektyvinė išmintis yra silpniems žmonėms be vaizduotės. Todėl daugiau keistų sprendimų, kuriems nėra jokio bendruomeninio palaikymo. Mano gyvenimo (kiek jo ten buvo) absoliučiai visi geriausi sprendimai buvo tie, kuriuos priėmiau, nepaisydamas kolektyvinės nuomonės.
4. Bendruomeniškumas yra smarkiai pervertintas. Individuali atsakomybė yra pernelyg dažnai pamirštama. Jeigu matai numestą šiukšlę, pakelti geriausia čia ir dabar, o ne laukti akcijos „Darom“. Nieko blogo apie akciją „Darom“, tačiau net ir ją sugalvojo tie žmonės, kurie neprašyti ir neraginami daro gerus darbus.
5. Gerus darbus reikia daryti ne tik tiems, kam labai nesiseka, bet visiems. Kaip su šūkiu „black lives matter“ (juodaodžių gyvybės svarbios), tenka priminti, kad visų gyvybės svarbios (net jei labai nepopuliaru apie tai kalbėti, bet mes jau aptarėme: nesistenkite įtikti miniai, ir liksite su protingų ir gerų žmonių aplinka). Lygiai taip pat, visų gera nuotaika yra svarbi ir karmos taškai skiriami net ir už tą gerą darbą, kurį padarote pažįstamam ar bendradarbiui, kuris turi kur gyventi, važinėja automobiliu ir neelgetauja prie Aušros vartų.
6. Naujaisiais metais stengsiuosi nevartoti žodžio „liaudis“. Yra protingas posakis: kai valdžia pradeda savo šalį vadinti „Tėvyne“, reiškia, iš piliečių tuoj pradės reikalauti aukų valdžios labui: pirma pinigais, paskui gyvybėmis.
Lygiai taip pat, kai kas nors kalba apie liaudį ir „paprastą žmogų“, žinokite, kad prieš jus aferistas ir cinikas, kuris taikosi į tuos, kas neturi savo nuomonės ir bijo ją turėti. Liaudies nėra, yra atskiri žmonės, individai, kurie kiekvienas priima savo sprendimus ir už juos atsako. Jei galvojate apie Baltijos Kelią, tai ten buvo šimtai tūkstančių žmonių, kurių kiekvienas priėmė savo asmeninį sprendimą ateiti. Niekas nevarė. Kaip ir per sausio tryliktąją Lietuvą gynė ne liaudis, o daug atskirų žmonių.
7. Stengsiuosi keiktis tik tada ir tik tiek, kiek tai literatūriškai ir vaidybiškai būtina (kaip ir kiekvienas viešas asmuo, esu aktorius, nors ir ne kasmet nusifilmuoju filme). Keiksmažodis gali būti asmeninio santykio, pozicijos ir emocijos išraiška, tačiau, kaip ir kiekvienas žodis, jis turi galios ir daro poveikį skaitančiojo protui ir jausmams, kaip mokė amžinatilsį redaktorius Aurelijus Katkevičius. Keiksmažodis nėra kalbos dalelytė ir, panaudotas be reikalo, švaisto energiją.
Kaip patys įsitikinote, kiekvieną šių pažadų galite pritaikyti ir sau. Visada žinojau, kad mano tekstus skaito geriausieji.