Griauti yra gerai ir teisinga, jeigu vietoje sugriauto pastatoma kažkas naujesnio ir geresnio - kas irgi atsitinka, nors ir ne visada.
Pavyzdžiui, aš ir kiti pasikėsinome į tradiciją ką nors ruošti Kūčioms ne taip, kaip ruošdavo anksčiau. Pavyzdžiui, sušius. Esu pats juos gaminęs Kūčių stalui ir visi valgė ne blogiau, negu grybus ar silkę. Atsimenate, kaip etnologai mums sakė, kad sušiai kūčių stalui netinka, nors kas tokie tie etnologai? Mano vaikystėje jokių etnologų nebūdavo: kiekvienoje šeimoje buvo vyresnio amžiaus giminaitės, kurios aiškindavo, kad jaunimas nebe tas (iš esmės daugiausia dėl suplyšusių džinsų, tatuiruočių ir auskarų nosyje), kad senais laikais viskas buvo geriau, o dabar viskas blogiau. Nereikėjo jokių etnologų, viską turėjom ir visko buvo. Net mandarinų būdavo ant stalų.
Aš nepažįstu nė vieno žmogaus: vyro, moters, senelio, vaiko, sveiko ar ligonio, kuris būtų nors kartą gyvenime ištaręs žodį „kalėdaitis“, kol jis nebuvo dirbtinai sugalvotas ir įnormintas. Plotkelė buvo norma. Žinau, kad ji kilusi iš lenkiško žodžio, bet ką jau čia, pusė lietuvių kalbos yra slaviškos kilmės.
Dar prieš kurį laiką, maždaug dešimtmetį po nepriklausomybės, lietuviai įjunko valgyti egzotinius vaisius, kurie mums nebūdingi ir, kaip pasakojo vienas specialistas, visi tie ananasai ir mangai neatitinka mūsų bioritmų (užtat ir ligos, kurių anksčiau nebuvo). O dabar žinome, kad nuo seno žemaičiai ir dzūkai papajomis ir kinkanais lepinosi, kai buvo kitoks klimatas Lietuvoje.
O dabar prie rimtos temos: kalėdaičiai.
Kalėdaičių mano vaikystės ir paauglystės laikais nebuvo, kažkaip visi mano šeimoje, visų mano pažįstamų ir draugų šeimose, apskritai, visų žmonių, apie kuriuos man teko girdėti, šeimose ir artimoje aplinkoje buvo plotkelės (arba, kartais, plotkeliai).
Aš nepažįstu nė vieno žmogaus: vyro, moters, senelio, vaiko, sveiko ar ligonio, kuris būtų nors kartą gyvenime ištaręs žodį „kalėdaitis“, kol jis nebuvo dirbtinai sugalvotas ir įnormintas. Plotkelė buvo norma. Žinau, kad ji kilusi iš lenkiško žodžio, bet ką jau čia, pusė lietuvių kalbos yra slaviškos kilmės.
Beje, niekada negirdėjau jokių „kūčiukų“, buvo šližikas ar sližikas, kartais šlyžikas, ir kažkaip irgi visiems buvo gražu ir skanu ir gerai. Bet čia tik todėl, kad kalbu apie Kūčių valgius.
Ši tema man yra jautri ir asmeniška dėl šeimos priežasčių, tačiau apie ją kalbu, nes šia tema yra trūksta supratimo ir yra daug necivilizuoto ir neracionalaus atsargumo, kurio žmonės negali paaiškinti, tačiau čia vienas tų atvejų, kai tamsa nusineša gyvybes, kurios galėjo būti apsaugotos, pratęstos ir išgelbėtos.
Kalėdaitis, beje, laužiamas per Kūčias, ir žinote kodėl jo nepavadino „kūčaičiu“? Nes Kūčių šaknis jau buvo užimta kūčiuko, tai buvo paimta artimiausia laisva diena.
Tai štai, apie plotkeles, arba Kalėdaičius. Kunigas Algirdas Toliatas sugalvojo prieš šventes platinti Švč Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje inovatyvią Kalėdų prekę, kuri šokiruos daugelį, bet jis teisus, su žmonėmis kitaip negalima, jeigu tu jiems ramiu balsu sakai, jie vargu ar atkreips dėmesį.
Toliato siūlomos plotkelės šiemet turi ne tik Dievo motinos atvaizdą, bet ir organų donorystės simbolį, o taip pat QR kodą, kuris skirtas tam, kad užsiregistruotume organų donorystei tie, kas to dar nepadarė, nespėjo padaryti ar nepagalvojo.
Dievo duonelė su QR kodu gali jus stebinti, ypač jei esate tie, kurie už automobilio statymą ligi šiol mokate monetomis, tačiau paklausykite. Tai jau ne juokas ir ne nesąmonė.
Užsiregistruok, skaitytojau, organų donorystei ir kažkam galimai padovanosi gyvybę tada, kai tau jau tų organų nebereikės.
Ši tema man yra jautri ir asmeniška dėl šeimos priežasčių, tačiau apie ją kalbu, nes šia tema yra trūksta supratimo ir yra daug necivilizuoto ir neracionalaus atsargumo, kurio žmonės negali paaiškinti, tačiau čia vienas tų atvejų, kai tamsa nusineša gyvybes, kurios galėjo būti apsaugotos, pratęstos ir išgelbėtos.
Kai kas įsivaizduoja, kad gal gyvam žmogui ką nors išpjaus, arba kad nebegalės palaikų palaidoti kapinėse, arba kad panaudos kokiems šėtono eksperimentams. Žinoma, tai tik prasimanymai.
Savaime suprantama, šis jūsų noras, kuris svarbesnis už visus testamentus, kam teks jūsų butas, padėvėtas automobilis, miškas, sodyba, baldai ir kitos taburetės, bus įgyvendintas tada, kai jums bus jau visiškai nesvarbu. Organo gavėjui irgi bus visiškai nesvarbu jūsų politinės pažiūros, išsilavinimas, turtas, skolos VMI, neapmokėtos baudos už automobilio statymą, santykiai su giminėmis ir artimaisiais, teismo nutartys ar ieškiniai - kad ir koks buvote šioje žemėje, jūsų kūnas (tiksliau, jo dalis) galės padaryti geriausią įmanomą darbą, dovanoti gyvybę.
Nerašysiu ilgų aiškinimų. Tiesiog eikite užsiregistruoti per kunigo Toliato kalėdaitį, plotkelę su QR kodu arba internete ntb.lt, arba per bet kurią medicinos įstaigą, jei kompiuteriu nesinaudojate, ir geras darbas bus padarytas - vieną kartą padarote ir užmirštate. Viskas. Dar geriau, jei neužmirštate: pasakote kitiems, kad ir jie taip padarytų.
Šimtai žmonių Lietuvoje laukia organų persodinimui, ir ne visi sulauks. Tokia statistika. Kito būdo organus gauti nėra, tik tada, kai kažkas iškeliauja į geresnį pasaulį, palikdamas savo žemišką kūną.
Savaime suprantama, šis jūsų noras, kuris svarbesnis už visus testamentus, kam teks jūsų butas, padėvėtas automobilis, miškas, sodyba, baldai ir kitos taburetės, bus įgyvendintas tada, kai jums bus jau visiškai nesvarbu. Organo gavėjui irgi bus visiškai nesvarbu jūsų politinės pažiūros, išsilavinimas, turtas, skolos VMI, neapmokėtos baudos už automobilio statymą, santykiai su giminėmis ir artimaisiais, teismo nutartys ar ieškiniai - kad ir koks buvote šioje žemėje, jūsų kūnas (tiksliau, jo dalis) galės padaryti geriausią įmanomą darbą, dovanoti gyvybę.
Kūnas laikinas, siela nemirtinga, ir jūs kažkam galite smarkiai (kartais - dešimtmečiams) pratęsti buvimą šioje žemėje. Tie specialistai, kas atvažiuos į eismo įvykio vietą (o daugiausiai padovanotų organų ateina būtent iš ten), žinos, ką daryti. Kažkam operacija bus atlikta greičiausiai jau tą pačią dieną, ir kažkam (ir jo arba jos artimiesiems) tądien bus nauja viltis.
Tai visiškai paprasta ir užima ne ilgiau, negu jums užėmė perskaityti šį tekstą ir tikrai trumpiau, negu baltos mišrainės gamyba.
Kadangi kita mano skiltis bus jau Šv.Kalėdų dieną, tai tuo tarpu linkiu kuo šviesesnių dienų, venkite parduotuvių ir grūsčių ir kuo daugiau meilės skirkite patiems artimiausiems žmonėms. Ačiū, kad skaitėte.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.