Arba „meno su politika“, kai Rusijos propagandinės padugnės koncertavo Lietuvoje, o arenų administracija apsimetė, kad nesupranta, apie ką kalba.
Praėjo tie laikai, kai didžiausios Vilniuje arenos rėmėjai, pavadinę ją savo vardu, galėjo turėti šeimininką, nesugebėjusį pasakyti, kam priklauso Krymas.
Net krabų lazdelių ir kitų skanių gaminių nebegali ramiai gaminti Rusijoje, visokios bėdos ateina ir visokie klausimai, kurių nesinori girdėti.
Tokie laikai atėjo, kad nebegali slėptis už „politika nesidomiu“ ir kitų skudurinių argumentų. 1944 metais irgi nelabai būtų kas supratęs, jei Anglijoje ar Amerikoje kažkas būtų ėmęs kalbėti, kad politika yra politika, karas yra karas, o mes čia tiesiog perkame iš Vokietijos prekes, nepainiokim komercijos su šitais visais „Antrojo pasaulinio“ reikalais, atsikabinkite nuo mūsų, mes tiesiog darbus dirbam. Koncentracijos stovyklos, dujų kameros, Holokaustas? Ne, negirdėjom, atsiprašom, čia neturim komentarų.
Aš apie tai rašau, nes šiandien, grįždamas iš Nidos (ačiū, kad domitės, kurortas auga ir gražėja, apie tai galėsite netrukus pasiskaityti) pravažiavau Vilniaus Savanorių prospektu, kuriame prabėgo mano keleri vaikystės metai, ir štai, atsiprašant, f*ck mano akys, ką gi aš matau? Balionėliais apraišiota dar viena Rusijos tinklo MERE parduotuvė, kurioje varguoliams siūlys nuostabias prekes iš Rusijos ir Baltarusijos, už mažiau centų.
Pardavimo pajamos – daugiau nei 31 milijonas eurų praėjusiais metais, nei daug, nei mažai. Kiek bus šiemet, dar pamatysim.
Malonu žinoti, kad mes, Lietuvos piliečiai, savo mokesčių pinigus ir savo asmenines lėšas atplėšinėjam nuo savęs ir savo vartojimo ir abiem rankom aukojam ginklus, pinigus, vaistus ir viską, ko reikia, kovojančiai Ukrainai, kad ji galėtų nugalėti Rusijos agresorius, bet štai, mūsų sostinės Savanorių prospekte atsidaro parduotuvė, kuri uždirbinėja pinigus Rusijos Federacijai. Šaliai-agresorei. Šaliai, kuri remia terorizmą. Šaliai, kuri pasauliui grasina branduoliniu karu. Kad galėtų gaminti daugiau raketų, kad galėtų mokėti samdiniams, kurie žagina Ukrainos moteris ir vaikus, kad galėtų mokėti už privačias Kadyrovo ir Prigožino kariuomenes, kurios samdo žmogžudžius ir kitus nusikaltėlius iš kalėjimų. Kad galėtų mokėti algas Rusijos Ribentroppui Sergejui Lavrovui ar tiems policininkams ar saugumiečiams, kurie kankina ir kalina žmones.
Alio, laba diena, Vilniaus mere Šimašiau ir jo „Laisvės partija“, klausykit – „Savanorių prospektas“. Ar jūs žinote, kodėl jis taip pavadintas? Kas buvo tie „savanoriai“? Gal jūs manote, kad tai Hagoje iki gyvos galvos nuteistas Rusijos saugumietis, tapęs revoliucionieriumi, Girkinas-Strelkovas? Ne, savanoriai Lietuvoje buvo kiti žmonės, su kitais tikslais ir kitokia motyvacija. Jie kariavo ne dėl to, mere Šimašiau, kad jų vardu pavadintame prospekte jūs leistumėt atidaryti agresoriui pinigus uždirbinėjantį kromelį. Dr. Jono Basanavičiaus „Auszra“ irgi buvo ne apie Luhanską. Vinco Kudirkos „Varpas“ irgi buvo ne iš kokios nors stačiatikių šventyklos, kurios patriarchas kviečia žudyti ukrainiečius ir laimina žudančiuosius.
Mere, jums patinka, kad MERE parduotuvė atidaryta Vilniuje? Ar jūs „nieko negalite padaryti“? Jei antrasis variantas yra teisingas, tai kam mums toks meras? Kad pasifotkintumėte prie gatvių siaurinimo projektų? Čia jūsų miestas – ar ne? Taip, jūs apgailėtinas su savo nesugebėjimu nieko padaryti dėl Vilniaus stadiono, turite tūkstantį priežasčių, kodėl rankos supančiotos, bet, mere, ar jums asmeniškai patinka, kad vatnikų parduotuvė atsidaro sostinėje, kaip kokioje provincijos kūdroje, kur viską valdo ūsuoti Brazausko bebrai, kurie ne tik Rusijos, bet ir Šiaurės Korėjos parduotuves atidarytų nors ir rytoj – už tinkamą padėką?
Mere Šimašiau, ar jums ne gėda? O mero „Laisvės partijai“ viskas tvarkoje, ar jums pakanka savo neįvykdytų pažadų ir infantilių tiktokų? Smėliuką žarstyti smėlio dėžėje – čia juk ne principus rodyti, kai šalis-agresorė, šalis, Europos pripažinta teroriste, atidaro Vilniuje savo purviną kūdrą?
Pažiūrėkime, ką žiniasklaidai sakė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija kovo mėnesį. „Lietuvoje „Mere“ parduotuves valdo Lietuvoje įsteigta bendrovė UAB ,Valientė‘. Šios įmonės veiklą Lietuvoje būtų galima riboti, nebent jei būtų nuspręsta drausti visų Rusijos kapitalo įmonių veiklą Europos Sąjungoje.“
Ar niekas nepasikeitė? Viskas gerai? Viskas taip pat.
Alio, ministerija, mano gerbiamas ministre Gabrieliau Landsbergi. Aiškinu.
Lietuvos Respublika yra suvereni valstybė, kuri tam ir turi Seimą, Vyriausybę, prezidentą ir teismus, kad galėtų riboti viską, ką nori, kaip tik reikia šalies saugumui ir gerovei. Tam mums nereikia Europos Sąjungos leidimo. Gana meluoti ir slėptis už Europos Sąjungos, kaip per pandemiją melavo Aurelijaus Verygos viceministras Algirdas Šešelgis, kuris sakė, kad Šengeno sutartis neleidžia mums kontroliuoti savo sienų. Tada parašiau ir nurodžiau, su konkrečia citata iš sutarties, kad viceministras viešai sako netiesą. Kas nors ką nors atsakė? Nemanykit. Apsimelavo ir sėdėjo tyliai, nes tikėjosi, kad visi pamirš.
Mes Lietuvoje galime ir turime drausti priešų kapitalo įmones, kaip uždraudėme Lukašenkos trąšas. Tam turime pakankamą diskreciją. Kontroliuojame sienas ir galime neįleisti Kirkorovo ir Gazmanovo be Rusijos palaiminimo. Galime vykdyti savo vizų politiką, kad ir ką mums aiškintų žviegiantys Rusijos „demokratijos ir liberalizmo“ sparno pseudo-opozicijos didžiašovinistai. Mes esame laisva šalis, mes tam ir kėlėme trispalvę Gedimino pilies bokšte, kad galėtume priimti savo sprendimus savo šalyje, savo sąlygomis, savo nuožiūra. Tam tikslui buvo kažkada, daugiau nei prieš šimtmetį, Vasario 16-oji, tam tikslui mano jaunystėje buvo Kovo 11-oji, kad mano šalyje mano valdžia galėtų nuspręsti, kad nebus agresorių kapitalo parduotuvių.
Kokie tai žmonės? Nueikite į jų tinklalapį ir pabandykite rasti ką nors apie Ukrainą. Sėkmės. Šiandien, kai Ukrainos vėliava prie visų valstybės įstaigų, prie savivaldybių ir žmonių languose, ši parduotuvė atrodo kaip dar viena Rusijos ambasada. Pirkėjai, ar esate tikri, kad atėję pigių kruopų nebūsite ten pat, prie kasos, mobilizuoti? Norėčiau, kad tai įvyktų.
Lietuvos Vyriausybei turiu piktą klausimą. Jeigu jūs negalite uždaryti rusiškų parduotuvių mūsų suverenioje teritorijoje, ką sakysite, kai ateis rusų tankai? Kad neturėjote pagrindo jų stabdyti, nes negavote Europos Sąjungos leidimo? Arba jeigu kažkas ateis kelti rusiškos vėliavos ant Gedimino pilies bokšto, sakysite, kad apskundėte juos ir laukiate sprendimo iš Strasbūro, bet nuimti vėliavos neturite teisės?