Kodėl sakau, kad jie nepadarys? Nes pavasarį bijojo drausti absurdišką ir nereikalingą infekcijos židinį, Kaziuko mugę. Ir neuždraudė.
Paskui bijojo drausti kitas kolūkiečių pramogas – visokias kitas muges, turgelius ir šmurgelius, talkučkes ir visokius liaudies susibūrimus su nusmukusiom kaukėm arba visai be jų, be jokios socialinės distancijos, be griežtos priežiūros kvailiems ir tamsiems skeltanagiams, kuriems paprastos, suprantamos apsaugos ir higienos priemonės yra nesąmonės.
Nesusitvarkė ir su akivaizdžiu, visiems akis badančiu, krepšinio varžybų absurdu. Tik tada atsipeikėjo, kai visi pradėjo rėkti kanopiniams sirgaliams, kad jūs tuoj sirgsite ne sportu, o liga, kuri ne tik jums, bet visiems nuodija gyvenimą – dėl tokių, kaip jūs, kaltės.
Valdžia turėtų vėl uždaryti miestus, išstatyti postus keliuose ir, svarbiausia, užrakinti kapinių vartus. Nors vieną kartą atšaukti tą kvailą senolių pramogą – numirėlių festivalį. Nes ta tradicija neš daugiau užkrato ir mirčių tai pačiai rizikos grupei, kuri dabar rakinėja ir šlavinėja žemę palaidojimo vietose, bet po 2020 metų Vėlinių labai prisiartins savo pačių laidotuves.
Jie patys to nesupranta: kiekvienas, kam kapinės yra didesnė šventė negu gyvenimas, tikrai labai daug kur nesusigaudo ir tikriausiai yra mūsų visuomenei prarastas asmuo. Todėl jais reikia pasirūpinti – bent jau šiemet. Kaip pasirūpiname, pavyzdžiui, vaikais, neduodami jiems duonriekių, skalpelių ir degtukų. Žirklės, peiliai ir degtukai – ne mažų vaikų žaisliukai.
Infekcija – visai ne žaislas nukvakusiems, kurie galvoja, kad jokių ligų nėra, geriausi vaistai nuo visko yra iš baltarusių turgelio, o geriausia kosmetika yra ūkinis muilas. „Nemislijam visų tų kū intenetų, tileponų ir koronų-balvonų, ramtadrylia keberiokšt, nuo kamunistų pasikavojom, tai ir nuo tų šitų visų kurantynų ir vyrusų nepasimirsim, aikiva žvakučių padegiot, su kaimynkom papliurpt“.
Pas mus laisva šalis, ir aš visada sakau ir sakysiu, kad net kvailiausių dalykų nevalia draust, jeigu jie žmonėms patinka ir jei nekenkia kitiems. Tegu žmonės valgo bulvinius traškučius ir kitokį šlamštą arba geria cukraus prikrautus gėrimus – čia juk jų pačių sveikata, kiekvienas tebūnie laisvas savo kūną griauti kaip tik nori.
Aš nepakenčiu žolės ir kitų narkotikų, bet tegu plėšia, traukia ir pučia, kai tik žolė bus dekriminalizuota – juk žmonės laisvi save griauti ir daržovėmis pačius save versti. Aš pasiruošęs net užmerkti akis į tokį blogį kaip laida „Duokim garo“: juk išties, ji negriauna gyvenimų ir nežiūrintiems beveik nekenkia, nebent kas nors per garsiai leidžia televizoriaus garsą ir tie opa opa opapa motyvai būna girdimi kaimynams.
Tačiau Vėlinių tradicija yra ne tik depresyvios ir džiaugtis nemokančios tautos simptomas. Šiemet tai didžiulis pavojus ir dar nutaikytas tiesiai į rizikos grupę. Į susibūrimus išlįs tie žmonės, kuriems labiausiai reikėtų būti namie. Jie ne tik kvėpuos, krenkš, čiaudės ir kosės be kaukių prie savo kupstelių ir krūmelių kapinėse, jie be reikalo stumdysis po parduotuves ir turgelius savo tų žvakių ir gėlyčių pirkti. Numirėliai, žinokit, neįsižeis dėl vienąsyk neuždegtų žvakučių. Jiems tas pats. O gyvieji gali susirgti ir greitai patys tapti numirėliais.
Maža to, prie to kapų lankymo po visą Lietuvą, kai maratono tikslas yra apvažinėti kuo daugiau užkrato židinių, juk visi stumdysis ir pas seniai nematytus gimines, kur prie mišrainės ir keptos vištos toliau didins kontaktų skaičių.
Valdžia jau nedrąsiai ragino senolius susilaikyti nuo kapinių ir giminių lankymo, bet čia tas pats, kaip raginti juos neatiduoti pinigų telefoniniams sukčiams. Jie neturi supratimo apie pavojų, nes semiasi išminties iš žurnaliukų „Ko nesako daktarai“ ir plėšomų sieninių kalendorių, jų sąmoningumas yra itin žemo lygio. Jie neklauso gera valia, todėl reikia postų keliuose, užraktų ant kapinių vartų ir patrulių visuose perimetruose.
Aš žinau, kad jiems nepatiks. Žinau, bet mano darbas nėra būti mėgstamu ar populiariu. Mano darbas yra sakyti tai, ko žmonės nenori girdėti.
Man sakys: „Tu nesupranti, jiems tai vienintelis malonumas.“ Jeigu slampinėjimas kapinėse tau yra vienintelis malonumas, tai tu, babyte, turi labai didelę problemą. Eik ir susirask kitų malonumų. Tobulėti ir plėsti akiratį niekada nevėlu.
Man sakys: „Tu pats kada nors būsi senas.“ Nesulauksit.
„Kai pats numirsi, tada suprasi, kaip svarbu yra kapai, žvakės ir pagarba mirusiems“. Jūs to nežinot. Patys gi jūs, kas mano tekstą skaito, niekada nebuvote numirę.
Man sakys: „Tai tradicija, tai mūsų tapatybės išraiška, mūsų genetinis kodas.“ Nė velnio. Vėlinės yra blogas įprotis kaip rūkymas, spjaudymas ant žemės, skrepliavimas ant šaligatvio. Tai – kvailas, atsilikęs prietaras, nuo kurio reikia skubiai atprasti patiems ir atpratinti kitus.
Ir dabar yra pats geriausias laikas tai daryti.
