Tomaševskis viso labo kelių lenkiškai, rusiškai bei baltarusiškai kalbančių rajonų politikas, sugebėjęs tvirtai į savo rankas paimti tiek tuos žmones, tiek pačią organizaciją – Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą.
Jo kelias į politiką buvo tikrai nuoseklus ir ilgas. 1965 metais gimęs Tomaševskis, 1999 metais pradėjo vadovauti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, o 2000 metais laimėjo Seimo nario mandatą Vilniaus-Šalčininkų vienmandatėje apygardoje. 2009 metais, kaip ir šiemet, jis tapo Europos Parlamento nariu.
Europos Parlamente šis „politinis lyderis“ kiekviena proga kritikuoja Lietuvą, kuriai, o ne tik Vilniaus kraštui, jis atstovauja. Joks Lietuvai lojalus politikas taip nesielgtų, bet ieškotų sprendimų pačioje Lietuvoje, kurios Seime lenkai yra atstovaujami.
Tomaševskis net buvo patekęs į VSD dokumentą „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“. Jame rašoma, jog kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla atitinka Rusijos interesus. Anot dokumento, „Rusijos ambasada Vilniuje išskirtinai aktyviai palaiko etninių pagrindų suformuotų partijų vienijimąsi“.
Tomaševskis pagarsėjo ir tuo, jog viešai leido sau pasirodyti su Georgijaus juostele atlape. Vėliau aiškino, jog tai yra tik šventojo simbolis. Gal Tomaševskis taip ir galvoja, kuo aš visiškai netikiu, bet daugumai jas prisisegančių juostelę rusų, ji yra rusiško nacionalizmo bei ekspansionizmo simbolis.
Simboliai nėra bereikšmės smulkmenos, bet turi savo vidinę jėgą. Tomaševskis aiškina, jog tai simbolizuoja tik šventąjį Georgijų. Georgijaus juostelė tikrai kitaip nei Tomaševskio yra suvokiama Ukrainoje, Gruzijoje ar Lenkijoje. Tomaševskis taip pat buvo Rusijos pusėje, jos konflikte su Ukraina. Ukrainietiškas Maidanas jam buvo nepriimtinas.
Žinoma, Tomaševskis taip norėjo į savo pusę patraukti rusus bei kitus kitataučius bei Rusijos pasiilgusius lietuvius. Rinkimai parodė, jog iš dalies jam tai pavyko.
Nepriklausomybės pradžioje buvo tokia organizacija „Jedinstvo“, kurioje taip pat buvo nemažai įvairių tautybių žmonių, siekusių dėl įvairių priežasčių išlaikyti Lietuvą Rusijos glėbyje. Įdomu, kiek tokių dabar balsuoja už Tomaševskį?
Kai kurių, ypač senesnio amžiaus, lietuvių pasąmonėje išliko baimė, jog Lenkija norėtų susigražinti Vilnių. Šiai baimei nematau pagrindo. Lenkija yra mūsų sąjungininkė, o apie Vilniaus grąžinimą ten kalba tik marginalinės grupės.
Tačiau iš Maskvos ne kartą buvo pasigirdę balsai, jog esą Vilniaus kraštas ir Klaipėda turėtų priklausyti Rusijai. Aišku, to būtų galima nevertinti rimtai, bet žinant, jog Kremlius vis atsikanda kaimyninių valstybių teritorijas – Gruzija, Ukraina, Moldova – negalima į tokį scenarijų ir visiškai numoti ranka.
Šiuo atveju Tomaševskio veikla atitinka ne Varšuvos, o Rusijos interesus. Atitinka visiškai objektyviai. Gal todėl gerėjant santykiams tarp Vilniaus ir Varšuvos, blogėja Tomaševskio santykiai su Lenkijos politikais.
Problema yra ne kelių raidžių rašyme ir ne vietovardžių lentelėse dviem kalbomis. Tai turėtų būti lengvai išsprendžiama.
Problema – Tomaševskio ir jo organizacijos lojalume Lietuvai bei jos keliamiems trukdžiams lenkų integracijai į pilnavertį Lietuvos kultūrinį ir politinį gyvenimą, kitaip tariant tapti ne lenkais, gyvenančiais Lietuvoje, o Lietuvos lenkais.
Tomaševskis beveik apsiskelbė vieninteliu rimtu Vilniaus krašto ir Vilniaus miesto nacionalinių mažumų lyderiu, tikrai žinančiu, ko rinkėjai nori. Tačiau taip nėra. Ką tik formuodamas savo komandą prezidentas Gitanas Nausėda pasikvietė buvusį energetikos ministrą lenką Jaroslavą Neverovičių, kuris kažkada priklausė Tomaševskio partijai, bet ten buvo „balta varna“.
Nepriklausomybės signataras yra lenkas Česlovas Okinčicas. Yra daug, labai daug Lietuvos lenkų politikų, kurie galvoja visiškai kitaip nei Tomaševskis. Jų reikėtų paklausti, kodėl Lietuvos lenkai nesugeba suformuoti rimtos alternatyvos Tomaševskiui. Nejaugi jis taip totaliai kontroliuoja Vilniją?
Naujos alternatyvos labai reikėtų ir Lietuvai, ir galų gale objektyviai patiems Rytų Lietuvos lenkams. Tokia alternatyva būtina ir norint pagaliau visiškai normalių santykių su Lenkija.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.