Vidas Rachlevičius. Fašizmas į Europą ateina visai ne iš ten, iš kur tikitės

Naujausi įvykiai ir ypač rinkimai Prancūzijoje bei aplink juos vykstantys politiniai manevrai rodo, kad Europoje vyksta nematyti procesai, tektoniniai politikos lūžiai ir slinktys, kurios įgauna vis didesnį pagreitį. Žemynas pastebimai keičiasi ir keisis iš esmės. Įprasti politiniai terminai, štampai ir šablonai bei žiniasklaidos vartojami epitetai nebeatitinka realybės, yra klaidinantys, todėl atėjo laikas viską gerai permąstyti.

Sekmadienį įvyks Prancūzijos rinkimų antrasis turas, kurio reikšmę tiek Prancūzijai, tiek ir visai Europai sunku pervertinti. Tai yra ryškus esminių pokyčių Europoje indikatorius, todėl reikia pasiaiškinti, kas yra kas. Po Marine Le Pen Nacionalinio sambūrio (NS) pergalės pirmajame ture, kilo didelis sąmyšis. Nerūpestingi prancūzai plaukė pasroviui, politikos elitas laikėsi stručio, sukišusio galvą į smėlį, taktikos, o tuo metu šalyje kaupėsi problemos ir įtampos. Kiek anksčiau Prancūzijos kariškiai du kartus atliko labai rizikingą demokratijos sąlygomis veiksmą – atvirais laiškais perspėjo prezidentą Emmanuelį Macroną, kad šalies visuomenė radikalizuojasi, joje daugėja teritorijų, kuriose negalioja Prancūzijos įstatymai, ten įsitvirtino šariato teisė, nekontroliuojama migracija ir islamizacija griauna šalies socialinę ir politinę sistemą. Į tai niekas nereagavo.