Galia valdyti ir kontroliuoti, taip pat ir informaciją, įprastai siejama su tradicinėmis valstybės galiomis. Kita vertus, interneto technologija tapo iššūkiu šiam principui. Galima pastebėti, kad valstybės galios šioje sferoje silpsta. Socialinės medijos tampa nevaržomu ir menkai prižiūrimu informacijos sklaidos kanalu, o jas valdančios korporacijos yra arba didelės ir galingos, kas leidžia joms ignoruoti valstybės kontrolę, arba pačios tampa tam tikrų valstybių instrumentais (pavyzdžiui, yra pagrįstų įtarimų, kad dabar itin populiari socialinė medija „TikTok“ paklūsta Kinijos interesams).
Interneto plėtros pradžioje buvo svajojama, kad laisvas ir menkai kontroliuojamas informacinis laukas sužlugdys autoritarinius režimus, nes jie daugiau negalės įgyvendinti jiems būdingos informacijos kontrolės. Šiandien tenka konstatuoti, kad informacinio lauko plėtra paradoksaliai pradėjo kelti grėsmę ne diktatūroms, o kaip tik demokratijoms.
Galima prisiminti ir tai, kad interneto plėtros pradžioje buvo svajojama, kad laisvas ir menkai kontroliuojamas informacinis laukas sužlugdys autoritarinius režimus, nes jie daugiau negalės įgyvendinti jiems būdingos informacijos kontrolės. Šiandien tenka konstatuoti, kad informacinio lauko plėtra paradoksaliai pradėjo kelti grėsmę ne diktatūroms, o kaip tik demokratijoms. Pavyzdžiui, manipuliavimas informaciniais procesais vis dažniau renkasi taikiniu rinkimų procesą.
Turint omeny, kad šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma įgyvendinti klasikinės graikiškos demokratijos modelio, kai sprendimus priima piliečiai, telpantys vienoje aikštėje, atstovų rinkimas į valdžios organus tampa modernios demokratijos esme. Atitinkamai ir pasitikėjimas demokratija grindžiamas pasitikėjimu tiek rinkimų procesu, tiek jo rezultatais.
Visi šie dalykai buvo itin aktualūs 2024 metais. Pažymima, kad šiais, besibaigiančiais, metais pasaulis savotiškai perėjo rinkimų „superciklą“. Nacionalinio lygmens rinkimai vyko 73 pasaulio šalyse. Taip pat šiais metais įvyko ir bendraeuropiniai rinkimai į Europos Parlamentą. Lietuva irgi atsidūrė šio „superciklo“ sūkuryje: pavasarį mes rinkome Prezidentą, o rudenį vyko rinkimai į parlamentą.
Praūžusi rinkimų fiesta leidžia kalbėti ir apie tam tikras pamokas, iš kurių geriausiu atveju išmokta tik dalis. Nemažai kalbėta apie tai, kad iššūkiu rinkimų procesui gali tapti dirbtinis intelektas ir informaciniai produktai, sukuriami jį pasitelkiant. Šio iššūkio realumą parodė priešrinkiminė kova didžiausioje pasaulio demokratijoje (pagal gyventojų skaičių) – Indijoje. 2024 metų šios šalies pralamento rinkimuose skirtingos politinės jėgos kovai viena su kita gana plačiai naudojo vadinamąsias gilumines apgaules (angl. deep fake), t. y. sufalsifikuotus ar kitaip dirbtinio intelekto apdorotus bei „pagerintus“ vaizdo įrašus. Ir čia yra ne vienintelė pamoka.
Kremliaus esminės pastangos buvo nukreiptos į kitus rinkimus. Kalba eina apie įvykius Rumunijoje. Ten pirmame rinkimų ture į priekį netikėtai įsiveržė didelis Rusijos draugas Calinas Georgesku. Pažymima, kad jis pravedė itin sėkmingą priešrinkiminę kampaniją socialiniame tinkle „TikTok“. Galiausiai Rumunijos specialiosios tarnybos išslaptino duomenis, kurie parodė, kad už tos kampanijos stovėjo ne komunikaciniai C. Georgesku gebėjimai, o Kremliaus interesai ir pajėgumai.
Po 2016 metų skandalo, kai buvo nustatyta, jog Rusija, panaudodama turimus internetinių trolių pajėgumus bei programišių resursus, bandė kištis į JAV prezidento rinkimus, analogiško iššūkio buvo laukiama ir šiemet. Nors tam tikri bandymai ir buvo fiksuoti, jie, panašu, netapo tokiais reikšmingais kaip prieš aštuonerius metus. Kaip priežastį galima įžvelgti tai, kad Kremliaus esminės pastangos buvo nukreiptos į kitus rinkimus. Kalba eina apie įvykius Rumunijoje. Ten pirmame rinkimų ture į priekį netikėtai įsiveržė didelis Rusijos draugas Calinas Georgesku. Pažymima, kad jis pravedė itin sėkmingą priešrinkiminę kampaniją socialiniame tinkle „TikTok“. Galiausiai Rumunijos specialiosios tarnybos išslaptino duomenis, kurie parodė, kad už tos kampanijos stovėjo ne komunikaciniai C. Georgesku gebėjimai, o Kremliaus interesai ir pajėgumai. Remiantis šiais duomenimis, Rumunijos konstitucinis teismas anuliavo pirmojo turo rezultatus. Tai tapo labai reikšmingu sprendimu – ir ne vien Rumunijai.
Visa tai parodė, kad tinkamai organizuota kampanija socialinėje medijoje iš tikrųjų gali turėti reikšmingos įtakos balsavimo rezultatams. Atitinkamai, tai atveria naujas galimybes ne vien politinės komunikacijos specialistams, bet ir destruktyvioms, priešiškai nusiteikusioms jėgoms bei už jų stovinčioms valstybėms.
Šiame kontekste rinkimai Lietuvoje praėjo gana ramiai. Nežiūrint į tam tikras politines kontroversijas, nebuvo užfiksuota nei išpuolių, panaudojant gilumines apgaules, nei kilo įtarimų, kad kokia nors kita valstybė galėjo paveikti rinkėjų apsisprendimą. Gali būti skirtingų priežasčių, kodėl Lietuvos demokratija šiemet išvengė didesnių sukrėtimų. Tos pačios priešiškos jėgos (pirmiausia kalbant apie Rusiją) galbūt buvo užsiėmusios kitais rinkimais ar nusprendusios, kad rinkimai Lietuvoje – pernelyg menkas taikinys. O galbūt buvo atbaidytos tam tikro mūsų šalies visuomenės ir pačios valstybės atsparumo informaciniams procesams. Galiausiai, apie propagandos ir dezinformacijos pavojus mes kalbame nemažai ir valstybės lygiu vertinam visus šiuos išpuolius itin rimtai.
Net tikint, kad Lietuvos visuomenė yra atsparesnė informacinėms įtakoms nei kitų Europos šalių visuomenės, negalima nurimti ir manyti, kad niekas nedrįs paveikti mūsų demokratinės sistemos. Tokių bandymų, kaip Indijoje ar net Rumunijoje, greičiausiai anksčiau ar vėliau sulauksime. Tai yra dalis globalių tendencijų.
Tiesa, visuomenės atsparumas kenksmingiems informaciniams reiškiniams yra diskusijų klausimas. Pačiam ne taip seniai teko ginčytis vienoje radijo laidoje apie tai, kiek atspari yra Lietuvos visuomenė šiems reiškiniams ir ar mūsų šalyje įmanomas Rumunijos scenarijus. Nors ir pats nebuvau itin didelis optimistas, kai kurie kiti diskusijos dalyviai pasirodė žymiai pesimistiškesni.
Teisinga išvada, ko gero, čia galėtų būti tik viena – net tikint, kad Lietuvos visuomenė yra atsparesnė informacinėms įtakoms nei kitų Europos šalių visuomenės, negalima nurimti ir manyti, kad niekas nedrįs paveikti mūsų demokratinės sistemos. Tokių bandymų, kaip Indijoje ar net Rumunijoje, greičiausiai anksčiau ar vėliau sulauksime. Tai yra dalis globalių tendencijų. Būtų naivu tikėtis, kad visi šie procesai mūsų nepalies ar kad mes sugebėsime pro juos praslysti be nuostolių.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
