Ligšiolinė Švedijos premjerė Magdalena Andersson paskelbė, kad atsistatydina, o naujos Vyriausybės formavimo iniciatyva perleidžiama Moderatų partijos lyderiui Ulfui Kristerssonui. Tačiau, kaip spėja apžvalgininkai, odiozinei Švedijos demokratų partijai, matyt, nebus siūloma ministrų postų būsimoje Vyriausybėje. Panašu, kad Švedijos Vyriausybė, kaip buvo ir po 2018 metų Riksdago rinkimų, bus formuojama ilgai.
Aktyviai segregacijos, išsiskiriančių visuomenės grupių vengianti, konsensuso kultūra pagrįsta Švedijos visuomenė atsidūrė „kampe“ ir bus priversta priiminėti griežtus sprendimus bei keistis ir prisitaikyti prie dabartinės realybės, kurioje prieitas liepto galas: tokių nusikalstamumo skaičių, kokie vyrauja dabar, šalyje nėra buvę. Dabar Švedijoje padėtis tokia, kad prieš išeidamas į kiemą, turi apsidairyti, ar netyko lauke gaujų atstovai su šaunamaisiais ginklais: vien šiais metais pasišaudymo ir pasigaudymo statistika yra išaugusi 75 proc., ir dabar šaunamieji ginklai panaudojami ne kartą kitą per mėnesį, kaip anksčiau, o stabiliai po kelis kartus per savaitę. Stokholme šūviai reguliariai aidi jau ne tik miesto pakraščiuose, bet grėsmingai ir nuoseklai artėja link centro.
Dieną prieš rinkimus dar nuo popietės formavosi ilgos eilės prie išankstinio balsavimo palapinių, išmėtytų visur po Stokholmo centrą, kur anksčiau stovėjo paskubomis suręsti COVID-19 vakcinavimo centrai, o apogėjų pasiekė sekmadienį, rinkimų dieną. Tiesa, balsavimas vyko ramiai, bet naujai priimtas sprendimas, kad rinkėjas privalo pasiimti partijos, už kurią balsuos, lapuką už širmos, anonimiškai, gerokai apsunkino ir prailgino visą procesą – švedai neturi tokių lapų su partijų sąrašais, kokie būna Lietuvoje. Vietoje to Švedijoje per rinkimus būna atspausdinti partijų lapukai ir rinkėjas, atvykęs į vietą, iš pradžių eina už širmos pasiimti lapuko, vėliau už kitos širmos įdeda lapuką į voką ir, galiausiai, patenka pas rinkimų darbuotojus, kurie, patikrinę rinkėjo tapatybę, pažymi jo balsavimą sąraše ir patys įmeta vokus į urnas. Šitie žingsniai, kaip ir faktas, kad rinkėjai į balsavimo salę įleidžiami tik po vieną, gerokai vilkina procesą.
Įdomu tai, kad Švedijoje nėra draudžiama agituoti rinkimų dieną: visų partijų atstovai laisvi agituoti net ir pačią rinkimų dieną, todėl miesto centre galima regėti nedidukes kiekvienos partijos šventes su muzika, balionais, saldainiais bei atrakcijomis vaikams. Pakeliui į balsavietę stoviniuoja partijų verbuotojai, kas greičiausiai glumina silpnesnių nervų, iki galo neapsisprendusius arba neturinčius tvirtos nuomonės rinkėjus, ir taip jų sprendimas gali būti pakeistas paskutinę minutę, kas yra gerai partijai, bet nebūtinai gerai rinkėjams.
Kol šeštadienį beagituodama balsuoti Magdalena Andersson lankėsi viename prastai pagarsėjusių Stokholmo rajonų Rinkeby (miesto pakraštyje esantis rajonas, tapęs inkubaciniu katilu kriminalinėms gaujoms ir mažiausiai išsilavinusiai miesto gyventojų daliai, kenčiančiai nuo nedarbo, nusikalstamumo, narkotikų vartojimo ir elementarios dezintegracijos bei švedų kalbos nemokėjimo), nedidelio ūgio lieknutis Ulfas Kristerssonas šturmavo prestižinio Stokholmo rajono Östermalmo minią.
Švedijos demokratai prieštaringai vertinami todėl, kad jie greičiausiai ketina švediškoje politikoje viską apversti aukštyn kojomis taip aktyviai, kaip kad plaktuvas iki vientisos masės sutrina vaisius arba uogas: šalis, kurios ketvirtadalį gyventojų sudaro ne švedų tautybės gyventojai, yra stipriai supriešinta. Tarp kai kurių pažįstamų švedų šiandien – nepasitenkinimas, panašu, kad Švedijos demokratai kai kuriems yra tapę rasizmo sinonimu. Akivaizdu, kad Švedijos demokratai yra ryški antiimigracinė partija, kurios iškilimas žymi Švedijos politikos pasaulio radikalizaciją.
Tačiau patys Švedijos demokratai ir už juos balsavusieji taip nemano: Jimmie‘is Åkessonas teigia, kad Švedija prie socialdemokratų „judėjo ne ta linkme“. Ir atėjo laikas, pagal Švedijos demokratus, atstatyti saugumą, gerovę bei socialinę sanglaudą. „Švedija – pirmiausia“, – teigia Jimmie‘is Åkessonas. Įdomu, kad Demokratų partijai antrina ir Moderatų pirmininkas bei potencialus naujosios Vyriausybės premjeras Ulfas Kristerssonas, kuris teigia, kad „dabar sulauksime šalyje tvarkos“. Galutiniai balsų skaičiavimai parodė, kad dešiniųjų partijų koalicija, į kurią įeina Moderatai, Švedijos demokratai, Krikščionys demokratai ir Liberalai, gavo 49,6 proc. balsų, o kairysis blokas, kuriame svarbiausias pozicijas užima Socialdemokratų darbo partija, beveik procentu mažiau – 48,9 proc. Riksdago vietos pasiskirsto taip: 176 vietos iš 349 vietų tenka dešiniosios koalicijos atstovams ir 173 vietos tenka naujajai opozicijai – kairiųjų koalicijai, į kurią be Socialdemokratų įeina dar Kairiosios partijos (buvusių eurokomunistų), Žaliųjų ir Centro partijų atstovai.
1 lentelė. 2018 metų Riksdago rinkimų rezultatai
2 lentelė. 2022 metų Riksdago rinkimų rezultatai