35 straipsnių
Arvydas Guogis – Mykolo Riomerio universiteto profesorius. Mokslinės veiklos kryptys yra socialinė politika, socialinė apsauga, gerovės valstybė, viešasis administravimas, naujasis viešasis valdymas.
Šį trečiadienį Prezidentūroje ir jos iniciatyva vykusiame Regionų forume tarp kitų savo konkrečių siūlymų, kaip mažinti nuo Vilniaus toliau esančių regionų atsilikimą ir savotišką nelygybę, matyt, didele staigmena visiems tapo Jo Ekscelencijos pasiūlymas dėl Regionų ministerijos įsteigimo.
Tradiciniam Lietuvoje klientelistiniam-hierarchiniam valdymo modeliui su savo neigiamomis nepotizmo ir korupcijos išraiškomis demokratinėje santvarkoje kelią gali užkirsti Naujoji viešoji vadyba (angl. New Public Management) arba Naujasis viešasis valdymas (angl. New Public Governance).
Dažniausiai privataus sektoriaus rinkodaros teorija ir praktika yra nagrinėjama siauresniu požiūriu – tik apibrėžiant, interpretuojant ir vertinant rinkodarą kaip tokią savo paties objekto rėmuose ir nepastebint jos konteksto. Šio dalyko literatūroje galima pastebėti bendrosios atskirų kitų socialin...
Nuo 1990-ųjų kuriama Lietuvos socialinės apsaugos sistema patyrė daug reformų, iš kurių žymiausia buvo 1994–1995 metų pensijų reforma ir įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Tuo metu buvo galutinai sukurtas Valstybinio socialinio draudimo fondas – SODRA.
Domintis pokyčių problematika, galima rasti stebinančių dalykų. Pavyzdžiui, toks „Kobros efektas“ ..... Buvo įdomi įsimenanti istorija apie kolonizuotą Indiją. Britai vargo su indus kandžiojusiomis kobromis Delyje. Tada pasiūlė finansinį atlygį už kiekvieną sugautą kobrą. Tačiau atsitiko netikėtas d...
Nyderlandai yra šalis, turinti iš esmės viską, ką žmogus gali sukurti ir ką civilizacija gali duoti – puikiausią pramonę ir žemės ūkį, kurio produkcijos didžioji dalis yra eksportuojama, o laisvalaikio praleidimo srityse neatsigina nuo milijonų turistų.
Reta pasaulio šalis gali pasigirti tokia ilga neutraliteto istorija kaip Švedijos. Tokia jos istorija tęsėsi bemaž 200 metų – nuo 1812 metų Napoleono karų, ir formaliai baigėsi 2009 metais, kai Švedija sudarė įvairias abipusės gynybos sutartis su Europos Sąjunga ir kitomis Šiaurės valstybėmis.
Norisi sureaguoti į vasario mėnesį „Delfi“ portale paskelbtą Vladimiro Laučiaus straipsnį „Kas iš tiesų trukdo Švedijai tapti NATO nare“.
Šią savaitę Švedija prabudo naujoje realybėje: Riksdago (parlamento) rinkimai, anot prieš rinkimus dūzgusios švedų žiniasklaidos, pranašavusios trilerį ir sunkią kovą (tokia sudėtinga situacija buvo ir 2018 metais), jau turi galutinį rezultatą: priekyje su 30 proc. balsų atsidūrė Socialdemokratų dar...
Kokia Švedijos vidaus politinė situacija iki rugsėjo 11 d. įvyksiančių Riksdago (Parlamento) rinkimų? Aktualūs yra du politinės valdžios klausimai – pirma, ar socialdemokratai su kairiaisiais išlaikys valdžios svertus savo rankose, savo ruožtu neužleisdami jų dešiniųjų partijų koalicijai? Ir antra, ...
Yra kur kas lengviau dirbti su tokiomis problemomis, kai jau kažkoks įdirbis yra susikaupęs iš anksčiau, o ateinama į jau „išpurentą dirvą“. Taip pat, deja, dažniausiai būna ir su vadinamosiomis „socialinėmis investicijomis“, kai dirbama su jau „mokančiais dirbti“, pasitikima jau turinčiais tam tikr...
Šis klausimas apie esančias ar nesančias gerovės valstybes Rytų Azijoje iškyla ne tik europiečiams, bet ir kitų žemynų apžvalgininkams bei vertintojams. Bet kokiu atveju, norinčiųjų sekti Rytų Azija ir siūlyti kaip geidžiamą modelį, pavyzdžiui, Amerikoje, tiek Šiaurės, tiek Pietų, randasi žymiai maž...
Gerovės valstybė yra ne tik terminas, bet ir konkretų turinį apibrėžiantis reiškinys. Įdomu, kodėl daugelį neoliberalių veikėjų taip erzina terminas „gerovės valstybė“? Gal dėl to, kad jiems asmeniškai gerovės valstybė jau sukurta?
Eilę metų Lietuvos viešojoje erdvėje ir viešajame valdyme linksniuojama piniginės socialinės paramos nepaėmimo problema, kuri yra tokia pat aktuali, kaip ir socialinių paslaugų negavimo (nepaėmimo) problema. Kartais socialinė parama nepaimama, nors ji priklauso pagal įstatymus. Potencialūs gavėjai n...
21-o amžiaus technologinė aplinka neišvengiamai keičia ir ateityje keis viešojo valdymo sistemas. Vienas iš ketvirtosios pramonės revoliucijos reiškinių yra didieji duomenys (angl. big data).
Pasaulinė COVID-19 pandemija 2020-2021 metais parodė gyventojų susitelkimo ir altruizmo pavyzdžius, kai dažnas viešojo sektoriaus darbuotojas suaktyvino savo veiklą, tapo atsakingesnis ir darbštesnis, o asmeninio požiūrio į darbą ir aplinką motyvai suvaidino didelį vaidmenį.
Mažai Lietuvoje žinoma apie kitas šalis COVID-19 krizės atsako metu. Galbūt ir nelabai dideles ar nelabai įtakingas šalis, tačiau jų pastangos suvaldyti koronaviruso krizę sveikatos, verslo ir gyventojų pajamų apsaugos požiūriu vertos didesnio dėmesio.
Gerovės valstybės teorija pagal savo prigimtį pirmiausia yra vaisingas „kairiųjų”, socialdemokratinių intelektualinių ir politinių jėgų veiklos rezultatas. Nors dešinieji irgi disponuoja savo – liberalios-marginalinės gerovės valstybės - teorija, bei po lygiai dalijasi su kairiaisiais korporatyvinės...
Sveikatos krizė, kurią iššaukė COVID-19, nors ir gerokai sumažėjo, bet dar nesibaigė. Dabar eilė ateina ekonominio gyvenimo krizei, kuri labiau pasijaus išeikvojus tam tikrus finansinius rezervus, pvz., SODROS sistemoje, ar susitraukus valstybiniam biudžetui. Gali iškilti naujos prioritetų pasirinki...
Švedija – tai unikali šalis, kuri, skirtingai negu kitos Europos valstybės, labai ilgą laiką sugebėjo išvengti karų ir suiručių.
