Vladislavas Inozemcevas. Rusai – tauta be savos valstybės

Postimperinė trauma yra įvardijama kaip pagrindinė tikroji Rusijos agresijos priežastis (mes nesvarstome formalių jų tipų, tokių kaip Ukrainos „nacifikacija“ ar NATO plėtra). Jei sutiktume su šia hipoteze, kiltų klausimas: kodėl, pavyzdžiui, Europos imperijos, praradusios kadaise joms priklausiusias teritorijas, nemėgino surengti tokių pat „rekonkistų“ praėjus 30 metų po jų netekimo?

Vertindami Rusijos karą prieš Ukrainą, dauguma tyrinėtojų daro prielaidą, kad jis kilo iš Maskvos siekio atkurti savo imperiją, kurią ji prarado subyrėjus Sovietų Sąjungai. Prieš dvi dešimtis metų Zbigniewas Brzezinskis rašė, kad „be Ukrainos Rusija nustos būti Eurazijos imperija“, o Vladimiras Putinas be paliovos kartoja ketinantis vienokia ar kitokia forma kovoti už „istorinę Rusiją“, kuri suprantama kaip šalis, esanti jei ne 1913 m. Rusijos imperijos, tai 1989 m. Sovietų Sąjungos ribose.

Kitaip tariant, postimperinė trauma vertinama kaip pagrindinė realioji Rusijos agresijos priežastis. Jei sutinkame su šia hipoteze, iškyla klausimas: kodėl, pavyzdžiui, Europos imperijos, netekusios teritorijų, kurios kadaise buvo jų dalis, praėjus 30 metų po jų praradimo nebandė pradėti tokių pat „rekonkistų“? Mano nuomone, ši tema reikalauja gilaus apmąstymo, o atsakymo į šį klausimą negalima susiaurinti iki tezės, kad „rusams viskas kitaip nei europiečiams“. Net jei ir esama skirtumų, juos reikia deramai įvertinti.