Praeitais metais vykusios sporadiškos Maskvos ir kelių kitų didžiųjų Rusijos miestų atakos dronais praktiškai jokios žalos šaliai agresorei nepadarė, gyventojų demoralizuoti taip pat nepavyko. Smūgiai pasienio miestams ir dalinių, sudarytų iš Vladimirui Putinui besipriešinančių rusų, veržimasis į Briansko, Belgorodo ir Kursko sritis kol kas jokiu strateginės reikšmės poveikiu taip pat nepasižymi, viso labo kursto antiukrainietiškas nuotaikas Rusijos visuomenėje ir stiprina įsitikinimą, kad visi Ukrainą palaikantys rusai – išdavikai. Kampanija, nukreipta prieš pramoninį potencialą, žymiai efektyviau veikia tiek verslą, tiek valdžią, o pastaroji įtaka itin svarbi – be to, ji iš tikrųjų kenkia ekonominiam šalies potencialui (tebūnie, kad ir nekritine prasme).