Informacinės revoliucijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto, nanotechnologijų ir kitų mokslo pasiekimų aušroje pasaulis iš mums istoriškai įprastos linijinės progresijos žengia į geometrinę. Pokyčiai nepaliaujamai akseleruos, artimiausiais dešimtmečiais kardinaliai keisdami darbo rinką, valstybių ekonomikas ir mūsų gyvenimus.
Tačiau Lietuvos mokyklos – įstrigusios dar pramonės revoliucijos amžiuje suformuotoje sistemoje. Ar rastumėte dar bent vieną mažiau per pastarąjį šimtmetį progresavusią sritį? Jaunų žmonių neparuošiame nei darbo rinkai, nei laimingam gyvenimui, nei dabartiniam, nei, ypač, ateities pasauliui.
Tai yra didžiausias neišnaudotas Lietuvos potencialas.
Baugu, kad ir vėl po rinkimų apsiribosime nacionaliniais susitarimais ir pilkomis pelytėmis švietimo ministro kėdėje, kai privalome iš esmės pakeisti valdymą, mokymo metodiką ir švietimo programas.
Apie valdymą
Būdamas atsakingas už 100 milijonų dolerių kasmet generuojančias švietimo programas pasaulinėje kompanijoje, supratau, kad dėl švietimo kokybės skauda ne tik Lietuvoje.
Skauda visame pasaulyje. Skauda daugumai protingiausių ir įtakingiausių pasaulio žmonių, įmonių, projektų, organizacijų, kurios su mielu noru prisidėtų Lietuvai kuriant 21-ojo amžiaus sistemą.
Bet yra viena sąlyga: įkvepianti vizija.
ŠMM kėdėje turi atsidurti žmogus, nepaveiktas pripersto kambario sindromo, gebantis įkvėpti ir suburti žmones ir organizacijas dėl vieno tikslo – sukurti nacionalinės švietimo sistemos pavyzdį. Ekspertai ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, norės būti švietimo revoliucijos dalimi, taigi natūraliai prisidės ir prie Lietuvos sėkmės.
Ir nereikės kurti viso dviračio nuo nulio. Jo dalys jau yra išlietos skirtinguose pasaulio kampeliuose, tereikia tik ryžto šį dviratį nuo nulio sudėlioti.
Galiausiai, švietimo sistemą privalome kiek įmanoma depolitizuoti – samdyti nepriklausomą valdybą ir vykdančiuosius vadovus, atsižvelgiant į aiškiai nustatytus tikslus ir pasiektus rezultatus.
Nepriklausomybė nuo besikeičiančių politinių partijų ir rinkiminio ciklo užtikrins tęstinumą ir dinamišką, efektyvų švietimo sistemos valdymą.
Apie mokymo metodus
Kokią laiko dalį mūsų mokyklose mokytojai skiria sausam faktų dėstymui? 70, 80 procentų? Štai jums ir atsakymas, kaip ryškiai pakelti mokytojams atlyginimus.
Faktams dėstyti nereikia gyvo kontakto – šią užduotį gali perimti videosiužetai su labiausiai įkvepiančiais mokytojais ir garsenybėmis (paimkite Mindvalley ar Masterclass kaip pavyzdį) bei vizualiai, įtraukiančiai, žingsnis po žingsnio mokinį vedančios skaitmeninės programos (peržiūrėkite Khan Academy, Brilliant.org, Codecademy).
Nereikia mokiniams ir visko pateikti ant lėkštutės – esminis gebėjimas 21-ame amžiuje yra ne informacijos iškalimas, o gebėjimas ją susirasti, kritiškai įvertinti ir kūrybingai pritaikyti.
Štai „42“ – viena sėkmingiausių programavimo mokyklų pasaulyje – neturi nė vieno dėstytojo ir nė vienos paskaitos, tačiau jų absolventus tiesiog griebte graibsto sėkmingiausios pasaulio kompanijos. Kaip tai įmanoma? „42“ mokykla yra grindžiama projektiniu mokymusi, bandant patiems spręsti problemas ir siekiant apčiuopiamų rezultatų, kurie įkvepia studentus judėti toliau.
Vieną geriausių valstybinių švietimo sistemų sukūrusi Suomija taip pat atsisakinėja individualių pamokų ir įveda projektines užduotis, reikalaujančias gebėjimo apjungti skirtingas disciplinas.
Skaitmenizavę dalį mokymosi proceso kasdien rinksime ir didelius kiekius nuasmenintų duomenų apie moksleivių įsitraukimą, mokymosi rezultatus, motyvaciją. Šią informaciją naudosime nuolat optimizuodami sistemą.
Atsiminkite, kad duomenys yra 21-ojo amžiaus auksas. Tik duomenų dėka sėkmingiausios pasaulio kompanijos (Amazon, Apple, Google, Facebook, Tesla ir t.t.) palieka visus konkurentus dulkių debesyje.
Ar siūlau švietimo sistemą perkelti tik į virtualią erdvę? Ne, gyvas ryšys be abejo išlieka būtina sąlyga. Tačiau gyvą bendravimą reikia pakreipti į diskusijas, darbą komandoje, individualią paramą mokiniui, emocinio intelekto ir socialinių įgūdžių tobulinimą – ten, kur žmogiškas kontaktas išties būtinas.
Štai ir „42“ nėra vien tik virtuali mokykla: studentai dirba komandose ir mokosi vieni iš kitų, o jei susiduria su kliūtimis, turi priėjimą prie profesionalių mentorių.
Tarp gyvo ir virtualaus balansuojanti moderni sistema pareikalaus mažiau mokytojų, taigi sumažinsime operatyvinius kaštus. Šiems kritus, ženkliai pakelsime atlyginimus ir pritrauksime šviesiausius žmones mokyti mūsų vaikų. Po dešimtmečius trukusių ditirambų, pagaliau mokytojo profesija taps prestižine.
Apie švietimo programas
Kalbant apie švietimo programas, Laisvės partija juda teisinga linkme: privalome daugiau dėmesio skirti IT ir finansiniam raštingumui, psichinės bei fizinės sveikatos įgūdžiams, socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymui.
Kas iš to, kad užauginsime geriausių matematikų, bet pirmausime pasaulyje pagal depresijos ir savižudybių rodiklius?
Vienas pagrindinių mokyklos tikslų turėtų būti padėti pasiruošti laimingam, sveikam, prasmingam gyvenimui. Taigi atitinkamai privalome performuoti ir mokymosi programas.
Galiausiai, pasauliui su pasigardžiavimu renkant populistus, nacionalistus, demagogus ir trumpariages idėjas, dar kartą atsiskleidžia svarba ugdyti, visų pirma, kritiškai, logiškai mąstyti ir informaciją internete vertinti gebančius piliečius. Ypač socialinių medijų amžiuje.
Galimybė Lietuvai
Kardinalūs, o ne kosmentiniai, švietimo sistemos pokyčiai padės mums ne tik susitvarkyti su laukiančiais iššūkiais, bet ir išsiveržti į priekį globaliame pasaulyje.
Nepraleiskime šio šanso.
P.S. Ir jei jau skolinamės žemiausiomis palūkanomis istorijoje, tai geriau jau tai darytume švietimo sistemos pertvarkai – tikram investiciniam, o ne „pravalgymo“ projektui.