Buvo pažeisti įstatymai – kancleris atleistas kaip Seimo politinį pasitikėjimą praradęs pareigūnas, nors pagal Seimo statutą ir Valstybės tarnybos įstatymą jis nėra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Be to, tuomet G. Vilkelis sirgo. Už priverstinę pravaikštą Seimo kanceliarija dabar jam turi sumokėti per 340 tūkst. litų.
Seimas nėra vienintelė valdžios institucija, neteisėtai atleidusi valstybės tarnautoją ir pridariusi didelių nuostolių mokesčių mokėtojams.
Šiandien teismai yra pripažinę, kad įvairios valdžios institucijos dėl neteisėtai atleistų valstybės tarnautojų turi sumokėti apie 1 mln. litų. kompensacijų už priverstines pravaikštas, teismo, advokato išlaidas ir kt. O juk tą 1 mln. galima sėkmingai panaudoti svarbiausioms valstybės reikmėms. Tačiau niekas už nieką vis dar nelieka atsakingas.
Tai ypač buvo būdinga praėjusios kadencijos valdančiajai dešiniajai koalicinei daugumai ir jos vadovaujamoms ministerijoms. Reikia pavyzdžių? 2013 m. rugsėjį LVAT paskelbė sprendimus, kad dabartinis Seimo narys Vitalijus Gailius iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pareigų ir Vytautas Giržadas iš FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigų buvo atleisti neteisėtai.
Prieš keletą metų atleistas Valstybės tarnybos departamento direktorius, kurį teismas grąžino į darbą ir priteisė beveik 150 tūkst. litų. Valstybės kontrolė prieš porą metų paskelbė savo sprendimus dėl neracionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, susijusio su neteisėtu valstybės tarnautojų atleidimu. Toks sprendimas priimtas ir dėl 377 tūkst. litų priteisimo buvusiam Darbo biržos direktoriui, kurį 2009 m. atleido tuometinis Socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius.
Vis dėlto, Seimas yra įstatymų leidybos kalvė privalo geriausiai žinoti, kad įstatymų privalu laikytis. Dėl G. Vilkelio atleidimo buvo priimtas kolektyvinis tuometinio Seimo Pirmininko Arūno Valinsko vadovaujamo Seimo sprendimas, už kurį balsavo 76 parlamentarai. Kas šiandien prisiims politinę ir finansinę atsakomybę už šį įstatymų nepaisiusį sprendimą, turint galvoje, kad balsavimas buvo slaptas?
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, kurio išvada rėmėsi A. Valinsko vadovaujamas Seimas? Neatmetu galimybės, kad jam buvo daromas politinis spaudimas.
Šiandien nebent galiu sugėdyti kai kuriuos buvusius ir esamus Seimo narius, kurie buvo kurti teisiniams argumentams ir entuziastingai pasisakė už įstatymus pažeidžiančią kanclerio atleidimo procedūrą. Kaip rodo stenogramos, konservatorius Saulius Pečeliūnas teigė: „G. Vilkelis yra Seimo paskirtas, ir Seimo valioje jį atleisti, ir jokie teismai čia nepadės“. Algis Kašėta sakė, kad motyvų atleisti kanclerį pakanka.
Mantas Adomėnas tada irgi karštai pasisakė už kanclerio atleidimą.
Petras Gražulis kalbėjo, kad reikia kanclerį atleisti, nes G. Vilkelis net negėrė su juo kavos prie vieno stalelio. „Kartą jis pietavo restorane, ir aš su kavos puodeliu prisėdau spręsti vieną problemą. Koks įžūlumas! Jis liepė barmenei jo lėkštę nunešti ir padėti ant kito staliuko, atsisėdo kitur, ir aš likau vienas gerti kavą!“ – teigiama Seimo posėdžio stenogramoje.
Taigi išėjo kaip toje lietuvių pasakoje – kaip Valinskas iš Seimo Vilkelį vijo...
Todėl Seime reikalingas tyrimas dėl šio neteisėto pareigūno atleidimo atvejo. Dabar jau neįmanoma praktiškai nustatyti, kas turi prisiimti finansinę atsakomybę. Tačiau Seimas ir jo kanceliarija turi prisiimti bent jau teisinę ir moralinę atsakomybę, kad daugiau tokių atvejų nepasitaikytų.
Tai reiškia, kad reikia taisyti įstatymus. Jei būtina, keisti Seimo kanclerio kaip valstybės tarnautojo statusą, jo priėmimo ir atleidimo procedūrą. Tačiau jei valstybės tarnautojas nusižengė įstatymams tiek, kad būtina jį atleisti, jį iš valstybės tarnybos reikia atleisti, tačiau vadovaujantis įstatymais, o ne juos pažeidžiant.
Kviečiu dešiniuosius pripažinti savo klaidas, o ne tik apsimetinėti, kad jų nepadarė. Socialdemokratų vadovaujamą koaliciją kviečiu nedaryti tų klaidų, kurias darė dešinieji.
O visą Seimą, kaip tautos atstovybę, parodyti pavyzdį nepažeidinėti Konstitucijos ir įstatymų kitoms valdžios institucijoms. Juk kitaip galiausiai nuo to nukenčia mūsų piliečiai, morališkai iš finansiškai.