Algimantas Kirkutis. Lietuva – sveikatos stiprinimui palanki šalis? O kodėl gi ne!

Šie žodžiai, kaip ir visa publikacija, gali pasirodyti šiek tiek keisti negatyvios informacijos apie mūsų sveikatos apsaugą ir jos finansavimą dabartiniame kontekste. Mokydami savo vaikus sakome, kad siekiant rezultato reikia ieškoti pozityvių dalykų ir į juos koncentruoti dėmesį. Tada negatyvūs reiškiniai išnyks savaime. Pamėginkime šią teoriją pritaikyti praktiškai mūsų sveikatos apsaugos sistemoje.

Dėl spartaus civilizacijos progreso pasaulyje gerėja gyvenimo sąlygos, ilgėja gyvenimo trukmė, didėja žmonių skaičius. Tai ženkliai keičia gyvenamąją aplinką ir gyvenimo būdą. Pokyčių tempas toks greitas ir ryškus, kad neigiamai paveikė žmogaus biologinį substratą ir tapo daugelio lėtinių ligų priežastimi. Sparčiai augantis sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis iš valstybių vadovų reikalauja didinti sveikatos apsaugai skiriamo biudžeto dalį. Pavyzdžiui, JAV jau 18 proc. viso BVP suvartoja sveikatos apsaugos sektorius. Tačiau nepaisant to, sergamumas auga.

Jungtinių Tautų specialiosios generalinės asamblėjos ir Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos aukščiausio lygio vadovų susitikimų metu prieita prie išvados, kad visą pasaulį apėmusios lėtinių ligų epidemijos priežastimi (be spartaus gyvenimo būdo pokyčių) yra ir neteisingas valstybių sveikatos apsaugos biudžetų orientavimas į lėtinių ligų sukeltų simptomų ir pasekmių slopinimą, o ne į šių ligų atsiradimo priežasčių panaikinimą. Reaguodama į tai, Barako Obamos vadovaujama JAV administracija padarė daug svarbių žingsnių, skatindama keistis šalies sveikatos apsaugos sistemą. Vienas iš tokių žingsnių buvo naujos medicinos srities – gyvensenos medicinos (angl. Lifestyle medicine) – vystymosi paskatinimas.

Gyvensenos medicina – tai nauja medicininiais moksliniais faktais grindžiama medicinos sritis, kurioje praktikuojamais individualizuotais gyvensenos koregavimo metodais siekiama sustabdyti lėtinių ligų progresavimą bei žinomais biomedicininiais metodais, sustiprinus paciento įgimtas vidines gyvybines galias, paskatinti savaiminį jo pasveikimą. Amerikoje, susidomėję šia labai sparčiai besivystančia ir nauja medicinos praktika, gydytojai vienijasi į jau 13 metų itin sėkmingai veikiančią gyvensenos medicinos gydytojų kolegiją (ACLM – American College of Lifestyle Medicine), o Europoje – į Europos gyvensenos medicinos organizaciją (ELMO – The European Lifestyle medicine Organisation).

Kiekvienais metais ACLM Amerikoje organizuoja gyvensenos medicinos specialistų suvažiavimus, mokslines konferencijas, į kurias pakviečia šia medicinos sritimi besidominčius medikus ir iš viso pasaulio. Susidomėjimas gyvensenos medicina sparčiau auga visame pasaulyje, todėl buvo įkurtas specialus ACLM tarptautinis padalinys – Gyvensenos medicinos globalinis aljansas (LMGA – Lifestyle Medicine Global Alliance).

Šiais metais ACLM organizavo gyvensenos medicinos specialistų suvažiavimą Arizonos valstijoje, Tuksono mieste. Renginys pritraukė per pusantro tūkstančio specialistų iš 31 pasaulio šalies. Aktyviai dalyvavusi renginio darbe, Lietuvos delegacija buvo viena didžiausių atvykusių į Ameriką iš užsienio. Ją sudarė penki Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), du Pasaulio lietuvių bendruomenės ir vienas Seimo Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų komiteto atstovas. Susidomėjimas, kurio sulaukėme šiame renginyje, viršijo visus mūsų kuklius lūkesčius. Ypač tai pajutome, kai LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė pristatė universitete sėkmingai realizuotą Gyvensenos medicinos magistrantūros studijų pakopos programą. Paaiškėjo, kad panašios programos Amerikoje tik pradedamos organizuoti Harvardo, Cornelio ir Loma Lindos universitetuose, o Europoje ir Azijoje Lietuva yra pirmoji, kur rengiami šios specialybės medikai. Beje, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete studijuojantiems slaugytojams taip pat jau pradėtas dėstyti gyvensenos medicinos kursas. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete sudaryta darbo grupė, kuri rengia gyvensenos medicinos universitetinių studijų programą. Dar daugiau pritarimo iš suvažiavimo dalyvių susilaukėme pranešę, kad Lietuvoje gyvensenos medicinos specialybė jau surado savo vietą šalies sveikatos apsaugos sistemoje.

Žinoma, tokie svarbūs žingsniai šioje srityje negalėjo būti padaryti tuščioje vietoje. Lietuvos visuomenės sveikatos mokslininkai ir specialistai daug metų kūrė prielaidas šiai sėkmei. Lietuviai, gyvenantys JAV, taip pat ženkliai prisidėjo, padėdami užmegzti reikalingus tarptautinius ryšius su žinomiausiais šios šalies specialistais ir universitetais. Naujosios medicinos specialybės įteisinimo procesą labai paspartino ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga: dirbdamas LSMU profesoriumi Visuomenės sveikatos fakultete, jis reikšmingai prisidėjo kurdamas ir realizuodamas gyvensenos medicinos studijų programą. Labai naudingas buvo ir už sveikatą ir maisto saugą atsakingo ES komisaro dr. Vytenio Povilo Andriukaičio pritarimas ir naujosios specialybės įdiegimo į sveikatos apsaugos sistemą proceso kuravimas.

Lietuvos lyderystė naujoje inovatyvioje medicinos srityje yra labai svarbi. Sveika gyvensena – tai ne tik nauja medicinos sritis, bet ir naujas požiūris į gyvenimo būdą. Jis reikalauja naujų mitybos įgūdžių formavimo, gyvensenos ritmo ir įpročių keitimo, gyvenamosios aplinkos perorientavimo į palankesnę sveikatai ir kt. Tai skatina inovacijų ir mokslinių tyrimų poreikį, naujų paslaugų, prekių gamybos ir realizavimo verslo, žemės ūkio ir pramonės sričių atsiradimą, aktyvina visos šalies ekonomiką. Be to, tarptautinis Lietuvos matomumas šioje srityje pritraukia į sveikatos apsaugos ir kitus ūkio sektorius Lietuvos bei užsienio investuotojų dėmesį. Sveika gyvensena yra labai sparčiai besivystanti nauja ekonomikos sritis. Konferencijoje buvo akcentuojama, kad jau dabar Amerikos sveikos gyvensenos industrija sudaro 250 mlrd. dolerių per metus. Šių metų sausio mėnesį Pasaulinis sveikatingumo institutas paskelbė Globalios sveikatingumo ekonomikos stebėsenos rezultatus 2015 m. (žr. iliustraciją).

Tuo metu ji siekė net 3,7 trln. dolerių ir pradėjo sparčiai artėti prie farmacinės pramonės ekonominių rodiklių. Kaip matome iš schemos, artimos gyvensenos medicinai sritys viršija trilijoną dolerių. Tai kalba apie dideles ir sparčiai augančias sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklos ekonomines perspektyvas.

Lietuva, būdama Europos centre ir turėdama palankias sveikatinimo verslui gamtines klimatines sąlygas, menkai industrializacijos paliesta, turinti ekologiškai švarią gamtą, aukštą sveikatos specialistų profesinį pasirengimo lygį bei išvystytą šalies infrastruktūrą, tuo pačiu turi visas reikalingas prielaidas, kad taptų labai patrauklia europiečių (ir ne tik jų) sveikatos stiprinimo šalimi.

Šia publikacija noriu atkreipti visuomenės ir šalies vadovų dėmesį į tai, kad sudarius palankesnes sąlygas vystytis sveikatos tausojimo ir stiprinimo sričiai, galima nedidinant investicijų ne tik pagerinti šalies piliečių sveikatos rodiklius, bet ir paskatinti inovatyvios industrijos raidą. Tai pasitarnautų gerinant šalies ekonominę situaciją ir jos piliečių gyvenimo kokybę.

Mes neturime šiltos jūros ar ypatingų gamtos stebuklų, tačiau mūsų šalis pasaulyje garsėja darbščiais ir protingais žmonėmis, kurie ir yra pats didžiausias stebuklas.