Andrijana Filinaitė. Nerimą kelia kultūros padėtis Kaune

Praėjusią savaitę Kauno ir Lietuvos kultūros padangę sudrebino žinia, kad vienam iš kertinių miesto ir Lietuvos festivalių – Pažaislio muzikos festivaliui – jubiliejinių metų proga iš savivaldybės net trečdaliu nurėžtas finansavimas.

Bendras šių metų finansavimas atrodo mažų mažiausiai keistas, nes jau 30 metų gyvuojantis ir Kauno vizitine kortele tapęs Pažaislio festivalis turi spaustis, užuot dar labiau išsiplėtęs bei užaugęs menine prasme. Sunku rasti racionalius paaiškinimus, kodėl finansavimas festivaliui buvo sumažintas net trečdaliu, kai tuo tarpu kitiems – nesumažintas.

40 tūkst. eurų tarptautiniam festivaliui, kuris mus džiugina visą vasarą, dovanodamas tiek mokamus, tiek nemokamus renginius, yra maža suma iš miesto pusės. Tokios sumos užtenka vos keliems koncertams, nes čia kalbame ne apie kičą, ne apie masinio vartojimo produktą, o apie aukštąją kultūrą.

Didieji ir mažesni miesto renginiai turi galimybę gauti dalį lėšų iš savivaldybės biudžeto, tad analizuojant finansavimo eilutes programos „Iniciatyvos Kaunui“ rėmuose, nuo 2019 m. pastebimas labai žymus finansavimo didėjimas vienam renginiui, t. y. „Operetė Kauno pilyje“. Palyginimui: 2021 m. skirta 75 tūkst. eurų, o 2022 m. – jau 110 tūkst. eurų, kol galiausiai 2024 ir 2025 m. pasiekta 155 tūkst. eurų suma. Tuo tarpu jubiliejiniam „Kaunas Jazz“ 2020 m. skirta vos 34 tūkst. eurų, o 30-ajam Pažaislio muzikos festivaliui 2020 m. – vos 46 tūkst. eurų.

Tiek Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariams, tiek visuomenei natūraliai kyla nemažai klausimų – kodėl taip išskiriamas vienas renginys ir kodėl dėl to turi kentėti kiti miestui svarbūs renginiai?

Tikimės ir linkime, kad Pažaislio muzikos festivalis gyvuotų ir toliau, net neabejoju, kad taip ir bus, nes prie jo dirba tokie kultūros šviesuliai ir šalį garsinantys asmenys, kaip Edgaras Montvidas.

Kalbant apie savivaldybės vykdomą politiką – pokyčiai, visų pirma, turėtų būti biudžeto eilutėse. Užuot per metus išleidusi 400 tūkst. eurų viešiesiems ryšiams ar 400 tūkst. eurų – abejotinos meninės vertės skulptūroms, miesto savivaldybė galėtų šias reikšmingas sumas išskirstyti aukštos pridėtinės vertės kultūros renginiams, kultūros nešimui arčiau žmonių.