Saugumas ir gynyba – kovai už europietiškas vertybes
Esu įsitikinęs, kad saugodama mūsų visų laisvę Europos Sąjunga (ES) privalo kovoti. Parama Ukrainai kovoje prieš agresorių – tai mūsų karas už laisvę ir vertybes. Todėl remiu idėją įkurti Europos gynybos sąjungą. Manau, jog būtina didinti ES investicijas į gynybos pramonę, standartizuoti ginkluotę, skatinti karines mokslines ir technines inovacijas. Taip pat palaikau idėją, jog reikia įkurti ES greitojo reagavimo pajėgas, kurios be kita ko skatintų regioninį bendradarbiavimą tarp ES narių gynybos srityje.
Lietuvoje skirdami 2,75 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, savo pavyzdžiu turime „užkrėsti“ ir kitas bendrijos šalis, kad sparčiau didėtų ir bendras ES šalių gynybos reikmėms nuo BVP skiriamų lėšų vidurkis (jis šiuo metu sudaro apie 1,6 proc).
Tebesitęsiančio ir intensyvėjančio rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje būtina stiprinti ir kovą su dezinformacija, priešiška propaganda, traktuoti tai kaip informacinį ginklą, kurį agresorius pasitelkia kare.
ES – ekonominės gerovės sąjunga
Nors mūsų BVP bendrame ES katile yra mažesnis nei pusė procento, vieninga rinka yra labai svarbi Lietuvai, nes liūto dalis mūsų eksporto keliauja būtent į bendrijos šalis.
Mano požiūriu, siekdama pasaulio rinkose neatsilikti nuo globalių ir ambicingų dalyvių kaip JAV, Kinija bei kitų sparčiai augančių ekonomikų, ES privalo aktyviau auginti savo ekonominį konkurencingumą. Iš esmės pritardamas ES laisvosios prekybos ir partnerystės ryšių plėtrai su trečiosiomis šalimis, manau, kad ne mažiau svarbu, jog sudarant tarpusavio prekybines sutartis būtų paisoma žmogaus teisių ir klimato kaitos standartų.
Šiame kontekste yra svarbu išlaikyti nustatytus vadinamojo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų naudojimo tikslus: pavyzdžiui, žaliosioms technologijoms skirti ne mažiau 37 proc., skaitmeninėms technologijoms – ne mažiau 20 proc. RRF lėšos neturi būti „pravalgytos“ ar „įsisavintos“, o tapti investicijomis, kurios užtikrintų darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, perėjimą prie ekologiškų ir skaitmeninių technologijų.
Lietuvos kontekste žalesnė ir saugesnė šalis bus, jei ir toliau modernizuosime šalies geležinkelių tinklą. Geležinkelių plėtra lems spartesnę transporto dekarbonizaciją ir švaresnę aplinką. Todėl visas Baltijos šalis su kontinentine Europa sujungiantis „Rail Baltica“ projektas privalo būti įgyvendintas numatytu laiku. Mažinant anglies dioksido išmetimą į aplinką reikalinga ir spartesnė individualaus transporto elektrifikacija bei skubi, bet tvari įkrovimo tinklų plėtra šalyje.
Esu įsitikinęs, jog duomenys tampa esminiu veiksniu skatinant inovacijas ir naująją ekonomiką, todėl pasisakau už vieningą skaitmeninę rinką, plečiant skaitmeninių įrankių naudojimą versle ir viešajame gyvenime. Šiuo metu 27 skirtingose ES šalyse taikomos skirtingos taisyklės kliudo šiame sektoriuje užaugti Europos čempionams. Kol neveikia vieninga rinka, ES nepritrauks tokių kompanijų, kaip „Meta“, „Amazon“, ir pati nesukurs skaitmeninio verslo pasaulinių lyderių.
Ir pabaigai. Demokratija nėra savaime suprantamas dalykas. Nors daug kam atrodo, kad Europos parlamento rinkimai yra kone trečiarūšis pasirinkimas, kuris niekam nerūpi. Tai – netiesa. Šie rinkimai yra svarbūs. Jų rezultatai nulems, kokia kryptimi eis Europa ateinančius penkerius metus. Išrinkti Europos Parlamento nariai, atstovaudami Lietuvai Europos Sąjungoje, priims saugumo, ekonomikos, klimato srities teisės aktus ir priemones, o tai turės įtakos mums visiems. Geriausias būdas apsaugoti demokratiją – balsuoti.
***
Andrius Bagdonas yra Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.