Nors gegužę ir vėl nepavyko pilietybės išsaugojimo referendumas „tradicine sudėtimi“, mes turėtume pasinaudoti galimybe pakeisti Konstituciją nestandartiškai – internetiniu balsavimu.
Tokia laisva asociacija: Lietuvos krepšinio rinktinė pralaimėjo du praėjusius kelialapius į olimpines žaidynes; Lietuvos piliečių rinktinė pralaimėjo du praėjusius balsavimus už pilietybės išsaugojimą.
Paskutinį ir vienintelį kartą Lietuvoje referendumas pavyko 2003 metais, kai Lietuvos krepšininkai pelnė Europos auksą ir daugelis piliečių pasisakė už Europą. Tuomet pelnėme kelialapį į Europos Sąjungą ir Atėnų olimpiadą.
Pastaraisiais metais mums pritrūksta sėkmės. Bet tai ne priežastis nukabinti nosį, net jeigu mums nesiseka du kartus iš eilės. Referendumo užkeikimui pergalėti taikliai tinka frazė iš Marijono Mikutavičiaus „Trijų milijonų“: „juk mes ne iš tų, / kur pralaimi dar nenugalėti.“ Nors abu referendumus pralaimėjome, mes nebuvome nugalėti, nes už pilietybės išsaugojimą draugiškose Lietuvai valstybėse abusyk balsavo apie 75 proc. piliečių. Tai yra pergalinga dauguma. Tik šiek tiek pritrūko santalkos ir sėkmės.
Tad kaip pagaliau užsikabinti referendumo medalį?
Daugelis ekspertų nacionalinio krepšinio nuosmukio priežasties ieško atgyvenusioje, šiuolaikinių tendencijų neatitinkančioje sportininkų rengimo sistemoje. Panašiai yra atgyvenusi ta Lietuvos Konstitucijos dalis, kuri nustato referendumų tvarką – ji paprasčiausiai neatitinka šiuolaikinės Lietuvos pasaulyje aplinkybių.
Šitai aiškiai ir kategoriškai konferencijoje Seime šį pavasarį įvardijo emigracijoje gimęs ir keturis dešimtmečius gyvenęs lietuvis, 2011 m. atsikraustęs į Lietuvą ir Lietuvos pilietybę atkūręs žurnalistas Vytautas Jonas Juška. Jis pastebėjo, kad prieš 32 metus priimta Konstitucija įkalina mus praeityje.
„Mes iš esmės nesuvokėme, nesupratome, kad tai, ką mes padarėme 1992 metais ir bandėme įkalti kaip akmenį, kaip 10 Dievo įsakymų – dėl pilietybės, kalbos, dėl sienų, užkirto kelią ateities kartoms, kai valstybė ir jos piliečiai kinta, keisti Konstituciją. <…> Kartų teisingumo principas buvo pažeistas. <…> Mes nesuvokiame, kad pažeidėme ateities kartų teisę spręsti, kokia bus mūsų Lietuva“, – sakė V. J. Juška.
Manau, dabarties ir ateities kartoms teisę spręsti grąžintų internetinis balsavimas referendumuose – liepą registravau tokį būdą įteisinančią pataisą. Jeigu nepavyksta pataikyti iš toli, bandykime prasiveržti ir mesti iš po krepšio.
Internetinis balsavimas padidintų rinkėjų aktyvumą: paskatintų savo nuomonę išreikšti ir tuos, kurie nesudalyvauja tradiciniuose rinkimuose – ypač jaunimą. Galimybė balsuoti internetu ne tik sudarys sąlygas perlipti sunkiai įveikiamą referendumo kartelę, bet ir atitiks šiuolaikinių visame pasaulyje gyvenančių lietuvių poreikius ir būdą, paskatins įtraukesnę demokratiją.