Antanas Guoga. „Palikimas“ – viskas Lietuvai

Palikimas. Tikrai svarbus dalykas. Čia kalbėsiu apie savo „palikimą“. Prikausčiau Jūsų dėmesį? Gerai. Nes kalbėsiu visai ne apie tai, kaip ir kam po mirties (nesulauksit!) išdalinsiu, ką per gyvenimą bus pavykę užgyventi. Kalbėsiu apie kur kas svarbesnį „palikimą“.

Šiuolaikiškose įmonėse labai įprasta praktika, kad žmogus, išeidamas ieškoti naujų karjeros kelių, liekantiems ar jo vietą užimsiantiems kolegoms surašo „palikimą“ – sąrašą darbų, kuriuos reikia tęsti tam, kad nenutrūktų svarbūs procesai įmonės viduje. Jūs mane žinot. Man visuomet atrodė, kad kuo daugiau verslo logikos atsiras mūsų politinėje padangėje, tuo mums visiems bus geriau. Taigi, skaičiuodamas paskutines dienas Europos Parlamente, be jokio kartėlio, o labai nuoširdžiai noriu atkreipti Lietuvai Europos Parlamente atstovausiančių politikų dėmesį į kelias temas, kurias man teko atsakomybė gvildenti besibaigiančioje kadencijoje. Tai temos, kurios, tikiu, yra nepaprastai prasmingos ir vertos būti tęsiamos vardan Lietuvos ateities, vardan visų mūsų geresnio gyvenimo.

Skaitmeninis švietimas

Jei norime klestinčios Lietuvos rytoj, į vaikus ir jaunimą privalome investuoti šiandien. Čia nėra jokia naujiena. Čia gyvenimiška tiesa, kurią turime kasdien kartotis ir daryto viską, kad investicijos į mūsų jaunąją kartą plauktų nesustojamu srautu. Dar svarbiau yra suvokti, kuo alsuoja pasaulis, kas bus aktualu ateinančiais dešimtmečiais ir būtent ta linkme judėti su jaunimo švietimu.

Jei galvojate, kuri kryptis tai galėtų būti, padėsiu, nes jau keletą metų būtent šioje srityje labai aktyviai dirbu. Tai skaitmeninis švietimas. Apsidairykime, skaitmeninė ateitis jau čia. Darbo rinkos IT specialistų poreikis muša visus rekordus. Jau dabar trūksta programuotojų, dizainerių, analitikų ir kitų kasdien su technologiniais sprendimais dirbančių specialistų. Prognozuojama, kad artimiausiais metais Lietuvoje trūks net 13,5 tūkstančių IT specialistų. O koks poreikis bus artimiausias dešimtmečiais? Akivaizdu, kad šis poreikis augs geometrine progresija.

Padarėme čia nemažai. Pirmiausia noriu paminėti didžiausią Baltijos šalyse modernių technologijų ir verslumo renginį SWITCH, per ketverius metus pritraukusį apie 46 000 dalyvių. Didžioji dalis – nemokamai atvykti ir pajausti skaitmeninio gyvenimo pulsą galimybę turėję jaunuoliai iš visos Lietuvos. Didžiuojuosi, kad mums pavyko suteikti galimybę vaikams ir jaunimui atvažiuoti į rimtą, technologijomis ir skaitmenine ateitimi alsuojantį renginį, kur susirenka profesionalai, verslo vilkai, vizionieriai, politikai ir kalbasi apie tai, kas išties svarbu. Neabejoju, kad daugeliui tai buvo paskata savo ateitį sieti su technologinėmis specialybėmis.

Antras projektas, vertas paminėjo – Coder Dojo Lietuva, nemokamos programavimo pradžiamokslio pamokos vaikams visoje Lietuvoje. Bibliotekų, kuriose vyko projektas, susidomėjimas, gausios dalyvių registracijos ir milžiniškas vaikų, nuo pradinukų iki abiturientų, aktyvumas parodė, kad IT įgūdžių lavinimo užsiėmimų Lietuvoje, o ypač regionuose, nepaprastai trūksta. Šis projektas parodė, kad Lietuvos jaunoji karta yra pribrendusi ankstyvame mokykliniame amžiuje prasidedančioms ir į mokymo programą įtraukiamoms programavimo pamokoms. Kalbėjome apie tai daug ir garsiai tiek su mokyklų bendruomenėmis, tiek su švietimo sistemos tarnautojais, tiek su politikais. Nors už mintį, kad vietoj dailyraščio vaikai geriu jau mokytųsi programavimo buvo norinčių mane „nulinčiuoti“, bet programavimo pamokų ankstyvame mokykliniame amžiuje sėklą pavyko sudaiginti.

Dar vienas svarbus darbas skaitmeninio švietimo fronte – Kauno informacinių technologijų mokykla (KITM). Matydamas profesinio mokymo svarbą ir suprasdamas, koks didžiulis yra IT specialistų poreikis, prieš kelis metus tapau KITM dalininku. Įsipareigojau padėti KITM siekti modernaus darbo rinkos poreikius atitinkančių IT specialistų rengimo. Mokyklos ir mano komandos pastangomis šiuo metu KITM yra lyderiaujanti modernių technologijų specialistų mokykla, išsiveržusi į profesinio mokymo rinkos lyderes ir pristačiusi daugybę mokymo naujienų. Pavyzdžiui, čia oficialiai atidaryta „Red Hat“ akademija, kurią baigę specialistai gauna svarbų tarptautinį IT sertifikatą, pripažįstamą visų Lietuvos ir užsienio IT įmonių. Atidaryta CISCO akademija, absolventai kartu su diplomu gauna CISCO pripažįstamą sertifikatą. Pasiekti pavyko daug. Šiandien į šią mokyklą nebetelpa visi norintys, o dalis įsidarbina dar bestudijuodami.

Tai tik keletas pagrindinių mano vykdytų skaitmeninio švietimo projektų. Lietuvoje jie sulaukia milžiniško susidomėjimo. Vadinasi, prasminga dirbti šioje srityje. Vadinasi, būtent čia galime prisidėti prie šviesesnės mūsų šalies ateities. Tiesa, toks mažmožis. Tai nėra tiesioginiai europarlamentaro darbai. Taip, statusas padeda atidaryti daugiau durų ir pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau šie darbai, nors nepaprastai reikalingi mūsų šaliai, aktyvumo statistikos taškų europarlamentarui neprideda. Nepaisant to, kviečiu mūsų naujuosius europarlamentarus neapleisti šios srities. Jei tik reiktų – aš visada pasiruošęs pagelbėti.

Vieninga skaitmeninė rinka

Per visus penkerius metus Europos Parlamente buvau paniręs į skaitmeninės darbotvarkės klausimus. Ypač – į vieningos skaitmeninės rinkos kūrimo procesą. Kartu su kolegomis siekėme visiško harmonizavimo šioje srityje. Man teko atsakomybė dirbti su kertinėmis teisinėmis iniciatyvomis skaitmeninėje srityje: visoje Europoje panaikinome roamingo mokestį, sukūrėme kibernetinio saugumo strategiją, įsteigėme EFSI fondą, kuriuo galiausiai sėkmingai pasinaudojo ir Lietuva, naikinome nepagrįstą geografinį blokavimą apsipirkinėjant internetu.

Galiausiai mano paskutinis darbas – sukurta pirmoji Europos Parlamento pozicija dirbtinio intelekto ir robotikos srityje. Ši sritis bus ypatingai svarbi ir ateinančiam Europos Parlamentui. ES skaitmeninė vidaus rinka toli gražu dar nepasiekė savo tobulumo taško, tikrai yra dar kur padirbėti, kad Europos vartotojai, nauji verslai galėtų gauti daug naudos iš skaitmeninės rinkos teikiamų privalumų.

Skaitmenizacija, mes to norime ar ne, sparčiai vyksta visame pasaulyje. Ji unikali tuo, jog yra tarpsektorinė, t. y. apima ne tik ES ekonomiką, bet ir švietimą, tarptautinį bendradarbiavimą, žemės ūkį, žmogaus teises, klimato kaitą. Ypatingai pastarojoje temoje jau matome didelį tech kompanijų įsitraukimą bei jų alternatyvius teigiamus sprendimus kovoti su klimato kaita. ES vidaus skaitmeninė rinka ypatingai svarbi mažoms ES valstybėms, kadangi tai suteikia didžiulę platformą mūsų naujiems verslams pasiekti 500 mln. vartotojų visoje Europoje. Privalome kovoti dėl lanksčių sąlygų ES lygmeniu tokiems verslams vystytis. Esame maža valstybė, todėl mūsų europarlamentarai privalo kalbėti dvigubai garsiau, kad būtų išgirsti.

Kova prieš diskriminaciją

Mažesnės išmokos Lietuvos žemdirbiams. Mobilumo paketas ir jo diskriminacinės nuostatos mūsų logistikos sektoriaus atžvilgiu. Geoblokavimas perkant prekes ir paslaugas internete. Produktai, kurių etiketė ir kaina tokia pati, kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje, tačiau kokybė gerokai prastesnė. Tai yra juodosios dėmės mūsų narystės Europos Sąjungos istorijoje. Jas būtina ištrinti. Esame lygiaverčiai ES piliečiai. Tikiu, įmanoma pasiekti, kad diskriminacijos mūsų atžvilgiu neliktų.

Suprantu, kad čia užsiėmimas nelengvas. Pats savo akimis mačiau, kaip buvo buldozeriu pervažiuotos procedūros Europos Parlamente dėl kontroversiškojo Mobilumo paketo. Didžiosios valstybės gina savo interesus kietai. Jos turi jėgą ir ja naudojasi. Garsiai visi kalba – mes, Europos Parlamente, atstovaujame visų europiečių interesams ir siekiame bendros gerovės visoms ES šalims. Mano patyrimas sako, kad dažnu atveju tai yra tik lozungas. Kiekvienas kaunasi už savo šalį, nes kiekvienas yra atsakingas savo šalies rinkėjams. Tad ir mūsų europarlamentarai turi tai daryti.

Negalima taikstytis su diskriminacija mūsų žmonių atžvilgiu. Europarlamentarai turi būti vieningi šiuo klausimu. Kvailokas konkuravimas, kuris daugiau statistikos taškų surinks, Lietuvai niekaip nepadės. Visi 11 (na, gal minus 2, kurie apskritai yra beviltiški) turi susitelkti, veikti kryptingai ir ieškoti nestandartinių sprendimų šioje kovoje. Tylus nepritarimas posėdžiuose nepadės. Reikia garsiai atkreipti dėmesį, primygtinai demonstruoti šių absurdiškų tradicijų neatitikimą ES vertybėms, derėtis visais lygiais. Apginti mūsų žmonių interesus lengva nebus. Bet kas sakė, kad bus lengva?

Tikiu, kad ir tarp patyrusių vilkų Europos Parlamente, ir tarp naujokų atsiras tokių, kurie atkreips dėmesį į mano pasiūlytas ir Lietuvai gyvybiškai svarbias temas. Čia įdirbis jau padarytas. Lietuva jau pastačiusi čia koją, todėl toliau dirbti su šiomis temomis turėtų būti lengviau.

Mūsų naujai išrinktų europarlamentarų labai prašau tik vieno. Kiekvieną kartą, kai frakcijų ir komitetų posėdžiuose bus dalinami failai, kas už ką turėtų būti atsakingas, labai prašau, rinkitės ne tuos dokumentus, kurie jums pridėtų kuo daugiau aktyvumo taškų ne tiek jau ir reikšmingose statistikos lentelėse. Rinkitės tuos, kurie turėtų realios įtakos Lietuvos žmonių gyvenimui. Jūs į Briuselį atsiųsti dirbti ne dėl savo politinės karjeros ar gerbūvio pasididinimo. Jūs čia atsiųsti dirbti Lietuvai. Tad būkite tvirta rinktinė, kaip kumštis. Didžiausios sėkmės jums visiems.