Arnoldas Pikžirnis. Politinė šizofrenija: ginklų ir žaidimų!

Viena konservatorių lyderių, premjerė Ingrida Šimonytė, sausio mėnesį sukvietė visų parlamentinių partijų atstovus ir suformavo užduotį – atsinešti pasiūlymus papildomam krašto apsaugos finansavimui. Vyriausybės žinutė aiški ir paprasta: turime pasiruošti Lietuvos gynybai, jei Rusija įveiks Ukrainą. Laiko nėra, pinigų nėra – reikia didinti mokesčius.

Tą patį sausį kitas konservatorių lyderis – Gabrielius Landsbergis – uoliai vykdo Partijos rinkimų kampaniją ir bando pagrįsti TS-LKD šūkį „Ginti ir auginti“ savo teiginiais, kad „mes esame įsitikinę, kad tikras karas yra tikėtina galimybė“. Po daugiau kaip trejų metų valdžioje būtų galima tikėtis refleksijų, kas padaryta, bet tai, kad Gabrielius Landsbergis pripažįsta trejus metus gyvenęs „maloniame taikos laikų sąstingyje“, taikliai yra aprašęs Giedrimas Jeglinskas.

Visgi panašu, iš to „malonaus sąstingio“ pačioje Tėvynės sąjungoje pabudo tik Gabrielius Landsbergis – tą patį sausį visa Lietuva pradėjome stebėti kvapą gniaužiantį Partijai artimo „BaltCap“ fondo gelbėjimo operaciją, pavadintą „Nacionalinio stadiono aferos indeksacija“.

Kaip vasario 27 d. po vidinio tyrimo pranešė tie patys „BaltCap“ – iš jų sąskaitų išgaravo apie 40 milijonų eurų. Įtartinai labai panaši suma į tą, kurią aferos koncesininkui tą patį sausį buvo pasiruošę indeksuoti Vilniaus konservatorių vedliai – Valdas Benkunskas ir Adomas Bužinskas.

Kadangi dingusių milijonų vieša paieška įsivažiavo, teko pasiremti Ostapo Benderio patirtimi ir skubiai surasti „Nacionalinio stadiono aferos indeksacijos“ gelbėtoją. Juo tapo „Hanner“. Čia pat, tie patys konservatorių lyderiai pasidžiaugė, kad gerokai daugiau kaip 200 milijonų kainuosiantis pramoginis objektas ne tik nebus stabdomas, bet ir išsipūs – atsiras papildomos 3000 žiūrovų vietų bei 5000 vietų arena! Pasirodo, Vyriausybė meluoja – pinigų yra viskam!

Kodėl reikia dar vienos arenos, kuomet 2 kilometrų atstumu yra 2500 vietų „Jeep“ arena bei 10 tūkst. vietų ASG arena – konservatorių lyderiai nesiruošia aiškintis. Galbūt pastarosios pavadinimas nepatinka. Atkreiptinas dėmesys, kad į 200 milijonų sąskaitą mokesčių mokėtojams nepatenka transporto mazgų rekonstrukcija bei galimų viadukų statyba, tad tikroji aferos suma bus gerokai didesnė. Įdomu, kad įgyvendinant šią Nacionalinio stadiono aferą, pinigų arba fantazijos pritrūks tik automobilių stovėjimo vietoms – naujų vietų prie 18 tūkst. vietų stadiono ir 5000 vietų arenos atsiras tik 300, o likusių savivaldybės vadai siūlo pasiieškoti „Akropolio“ aikštelėje.

Tad kol partijos lyderiai I. Šimonytė ir G. Landsbergis liepia prakratyti visas kišenes bei didinti mokesčius, siekiant užtikrinti Lietuvos gynybos finansavimą karo grėsmės akivaizdoje, Vilniaus partijos vadai V. Benkunskas ir A. Bužinskas bene trečdalį milijardo eurų yra pasirengę išleisti pramoginiam objektui ir jo aplinkai tvarkyti!

Vasario 28 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimas, laiminantis Nacionalinio stadiono aferos indeksaciją, yra ne kas kita, kaip vaizdinga politinės šizofrenijos iliustracija. Jei Gabrielius Landsbergis nemeluoja ir priešas tikrai žvangina ginklais už šalies vartų – kodėl tada TS-LKD Vilniaus lyderiai taško šimtus milijonų pramoginiam kompleksui? Elementarus ūkiškumas ir logika sako, kad prieš lendant į mokesčių mokėtojų kišenes su didesniais mokesčiais, reikėtų pirmiausia iškratyti valstybės kišenes ir atsisakyti absurdiškų projektų.