Artur Truš. Gyvenkime jūra: Klaipėdos moksleivių kelias į jūrų pasaulį

Šiomis dienomis teko kalbėti Klaipėdos miesto savivaldybės tribūnoje ir pristatyti jūrinės edukacijos projektą miesto merui bei tarybai. Atstovaudamas Lietuvos jūrininkų sąjungai, Lietuvos jūrų kapitonų asociacijai ir Lietuvos jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacijai, po pristatymo kalbos miesto merui pateikiau prašymą bei paruoštus projektus – jūrinės edukacijos programos įgyvendinimo aprašą ir mokinių jūrinės edukacijos programą.

Kiek plačiau apie svarbią tematiką: Klaipėda yra miestas, kuris pulsuoja bangų ritmu ir uosto sirenomis. Tai vieta, kurioje jūrinės tradicijos ir moderni laivyba susipina į vieną, formuodamos miesto identitetą ir ekonominę gerovę. Tačiau nepaisant šios ryškios jūrinės esmės, Klaipėdos jaunimas lieka atskirtas nuo šio pasaulio, nes mokyklose trūksta gyvybiškai svarbios jūrinės edukacijos. Esame jūrinis miestas, uostamiestis. Tačiau vaikams mokyklose nepasakojama apie jūrines profesijas ir jų galimybes krante bei jūroje. Jūrinė edukacija – tai investicija į ateitį. Jeigu mes nesudarysime jaunam žmogui galimybės pažvelgti į jūrinę kultūrą giliau, o tik per Jūros šventės prizmę, tai jūra nuo mūsų nutols.

Klaipėda ir Lietuva turi veidu atsisukti į jūros horizontą ir žiūrėti plačiai atmerktomis akimis. Abiem akimis!

Lietuvos jūrų aukštoji mokykla (LAJM) yra paruošusi jūrinės edukacijos programas, skirtas ugdyti moksleivių jūriniam mentalitetui ir suteikti žinių apie jūrinę kultūrą, laivus, jūreivystę ir kitomis susijusiomis temomis. Tačiau jai nepavyko susitarti su mokyklomis dėl šių programų įgyvendinimo. Mokyklų pagrindinis motyvas yra nenoras atsisakyti akademinių valandų ir, be abejo, finansavimo trūkumas.

Pilotinės pamokos Gabijos progimnazijoje parodė, kad vaikai ir jų tėveliai susidomėjo šia iniciatyva. 18 klasės vaikų, pasirinkusių šią programą, iki šiol ją noriai lanko. Tokios pamokos vyksta ir Kadetų mokykloje. Tačiau norisi, kad visų Klaipėdos mokyklų 4–8 klasių vaikams bei 8–12 klasių jaunuoliams tokios Jūrinės edukacijos pamokos būtų prieinamos.

Jūrinės profesijos yra suprantamos kaip profesinės veiklos dirbant tiek jūroje, tiek krante. Moksleiviai, turintys žinių apie jūreivystę ir visą vandens transporto sektorių, galės rinktis norimą profesinę veiklą, susijusią su jūrų laivavedyba, laivo inžinerija, laivų statyba ir remontu, jūrų uosto veikla, jūrų transporto logistika ir kt. Tai išplėtotų jų karjeros galimybes tarptautinėje darbo rinkoje ir reikšmingai prisidėtų prie miesto bei šalies ekonomikos augimo.

Šiuolaikiniame vandens transporto sektoriuje sparčiai daugėja profesinės veiklos sričių, kurios jau gerokai nutolusios nuo tradicinės jūreivystės. Pavyzdžiui, vien dėl sparčios atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros ir jūrinio vėjo jėgainių parko statybos artimiausiu metu itin reikės vėjo jėgainių turbinų inžinierių, parkus aptarnaujančių specialiųjų laivų jūrininkų, dronų operatorių ir duomenų analitikų, kibernetinio saugumo specialistų, negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių logistikos inžinierių, projektų vadovų ir kt. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, tapusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto fakultetu, pradės rengti specialistus jūrinio vėjo jėgainėms, siūlys magistrantūros bei doktorantūros studijas.

Klaipėdos uostas yra vienas didžiausių Baltijos regione, jo veikla turi reikšmingos įtakos miesto ir šalies ekonomikai. Nuosekli uosto veiklos plėtra didina kvalifikuotų specialistų poreikį. Mokinių supažindinimas su jūrinėmis profesijomis suformuotų mokinių nuomonę apie šiuolaikinį jūrų transporto sektorių ir paskatintų rinktis profesinę karjerą, susijusią su šiuo sektoriumi. Tai sudarytų sąlygas apsirūpinti aukštos kvalifikacijos specialistais ateityje.

Jūrinės edukacijos pamokos praturtintų mokinių ugdymo programą ir skatintų jų domėjimąsi mokslu, technologijomis, inžinerija ir matematika (STEM). Tai prisidėtų prie bendros švietimo kokybės gerinimo ir mokinių motyvacijos didinimo.

Ko reikia, kad mokinių jūrinės edukacijos programa būtų įgyvendinta?

Siekiant užtikrinti jūrinės edukacijos pamokų prieinamumą visiems Klaipėdos mokyklų 4–8 klasių mokiniams bei 8–12 klasių jaunuoliams, reikalinga miesto iniciatyva ir finansinė parama. Siūlau, kad savivaldybė šios programos įgyvendinimui skirtų 50 proc. ar net 100 proc. [lėšų, reikalingų – red.] ilgalaikiam šių programų finansavimui. Tai būtų didelis paskatinimas ir parama vaikų jūrinei edukacijai. Be to, būtų tikslinga papildyti Klaipėdos miesto ugdymo tvarką taip, kad visos miesto mokyklos būtų skatinamos rinktis siūlomą neformaliojo švietimo jūrinės edukacijos programą. Norint, kad ši edukacinė revoliucija pasiektų kiekvieną Klaipėdos moksleivį, reikalingas miesto ir savivaldybės įsipareigojimas. Finansavimas – tai ne išlaidos, tai investicija į mūsų vaikų ir visos šalies ateitį. Siūlau, kad savivaldybė skirtų reikiamus išteklius, kad kiekvienas vaikas galėtų išmokti ne tik matematikos ar literatūros, bet ir suprastų jūreivystės svarbą bei profesines galimybes.

Klaipėda turi unikalią galimybę tapti pavyzdžiu, kaip jūrinė edukacija gali būti integruota į ugdymą. Tai ne tik pagerintų švietimo kokybę, bet ir padėtų jaunimui atrasti savo aistras ir karjeros kelius. Klaipėdos mokyklos gali ir turi tapti tiltu tarp praeities tradicijų ir ateities galimybių, kuris veda per jūrų bangas.

***

Artur Truš yra Klaipėdos skyriaus „Liberalų Sąjūdžio“ pirmininkas, Lietuvos jūrų kapitonas.