Pagal ruošiamą jaunatvišką susisiekimo ministro įsakymą toks laivas atrodytų nepadoriai per senas. Tikras pensininkas. Nes Susisiekimo ministerija tikisi, kad Lietuvoje nebebus registruojami senesni negu 25 metų laivai, plaukiojantys tarptautiniais reisais.
„Raketa“ išvengs tokio įsakymo rūstybės, nes laivas jau registruotas ir plukdo tik vidaus vandenimis. Įsakymas taip pat negalios žvejybiniams laivams, transportiniams refrižeratoriams bei laivams, įtrauktiems į vadinamąjį Baltąjį Paryžiaus memorandumo sąrašą. Tačiau vyresni į užjūrį plukdantys laivai, jaunatviškos ministerijos požiūriu, jau būtų per seni. Būtų biurokratiškai nuskandinti.
Sunku suprasti tokio ministro įsakymo projekto tikslą. Žiniasklaida kelia versiją, kad tokiu įsakymu atveriami vandenys vandeniliu varomiems laivams. Tik kas vandeniliniu laivu yra plaukęs? Kas iš viso yra tokį laivą savo akyse regėjęs? Vandenilinis laivas – tai vis dar utopija, skrajojantis olandas.
Pirmojo vandeniliu varomas laivo „MF Hydra“ maršrutas Norvegijoje atidarytas tik prieš metus. Iš naftos turtinga Norvegija gali sau leisti ateities transportą. O kitur pasaulyje užtruks, kol vandenilis taps praktiškas ir ekonomiškas.
Kol Lietuvos laivyboje vandeniliu nė nekvepia ir vandenų transportą vis dėlto varo dyzelinas, Susisiekimo ministerija vis tiek panaikins galimybę registruoti laivą su Lietuvos vėliava (tokių dabar plaukioja apie šimtą). Toks perteklinis biurokratiškas sprendimas paprasčiausiai mažina šalies konkurencingumą ir didžiulį jūrinio sektoriaus potencialą. Jeigu Lietuvoje dabar nebus registruojama daugiau laivų, ateityje nebus ir vandeniliniais varikliais varomų. Laivybos verslui paprasčiausiai nebus iš ko investuoti.
Jeigu ministras suderins ir pasirašys tokį įsakymą, savininkai rinksis laivus registruoti Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje ar kitur ir ten mokės mokesčius. Asmeniškai pažįstu ne vieną laivo savininką, kuris dėl visiškai atgyvenusių Lietuvos laivybos įstatymų ir ministro įsakymų pasirinko Latvijos vėliavą. Nenorėjo, bet teko.
Kaip aktyvus jūrinės bendruomenės narys nesuprantu, kuo nusikalto vandenų transporto priemonės, kurios pagal laivų amžiaus skalę nėra net brandžios. Net stambiausios ir žinomiausios pasaulio laivybos kompanijos numato savo laivus naudoti tol, kol jie pasiekia 30–35 metus. Šiuolaikinėje laivyboje, atsižvelgiant į reikalavimus dėl išmetamųjų dujų, techninės laivo būklės ir aukšto lygio laivo aptarnavimo, tai patikimas standartas.
Be to, Lietuvoje yra daug savininkų, valdančių laivus, kurie pastatyti Europos šalyse arba Japonijoje prieš daugiau nei 40 metų. 1980–2000 m. pastatyti laivai buvo statomi kaip aukščiausios kokybės ir ilgaamžiai. Tokius modernizavus, jų eksploatavimo trukmė gali būti labai ilga. Tokie pergyvena dešimtis susisiekimo ministrų. „Raketa“ jau pergyveno savo inžinierius ir toliau plaukia į Nidą.
Ar kas nors Vilniuje iš viso dar supranta jūrinės laivybos problematiką? Laivybai reikia ne draudimų, o naujo vėjo ir aukštos politinės bangos, konstruktyvaus dialogo, bendradarbiavimo su jūrine bendruomene. Kartu judėkime į priekį ir tik apgalvotai, jei reikia, keiskime jūrininkystės kryptį.
Susisiekimo ministerijos komentaras
Pasirodžius publikacijai, redakcijas pasiekė Susisiekimo ministerijos raštas. Ministerijos prašymu, pateikiame pilną jų komentarą, kuriuo paneigiami A. Truš išsakyti teiginiai:
„Mūsų šalyje vaizdingu Nemuno ir Kuršių marių maršrutu keleivius plukdo laivas „Raketa“. Šiam laivui yra 60 metų. Pagal ruošiamą jaunatvišką susisiekimo ministro įsakymą toks laivas atrodytų nepadoriai per senas. Tikras pensininkas. Nes Susisiekimo ministerija tikisi, kad Lietuvoje nebebus registruojami senesni negu 25 metų laivai, plaukiojantys tarptautiniais reisais.“ – Lyginamos dvi skirtingos laivų kategorijos. Laivų amžiaus ribojimas bus taikomas tik jūrų laivams, pirmą kartą registruojamiems Jūrų laivų registre, 25 m. cenzas galiotų tik jūrų laivų registre registruotiems laivams. „Raketa“ nėra jūrų laivas, todėl neteisinga teigti kad laivas „Raketa“ yra per senas. Laivų amžiaus ribojimas bus taikomas tik jūrų laivams, todėl palyginimai su vidaus vandenų laivais straipsniuose yra klaidinantys, neatitinkantys jūrinės laivybos specifikos ir dirbtinai keliantys laivybinės visuomenės nerimą.
„Kol Lietuvos laivyboje vandeniliu nė nekvepia ir vandenų transportą vis dėlto varo dyzelinas, Susisiekimo ministerija vis tiek panaikins galimybę registruoti laivą su Lietuvos vėliava (tokių dabar plaukioja apie šimtą).“ – Susisiekimo ministerija nepanaikins galimybių registruoti laivus su Lietuvos vėliava, tik įveda pagrįstus ribojimus, griežtesnius nei galioja šiuo metu. ES valstybių laivai, įtraukti į Baltąjį Paryžiaus memorandumo sąrašą (t. y. laivai, kurie plaukioja su valstybės vėliava, kurioje registruoti laivai geriausiai atitinka tarptautinius reikalavimus ir yra techniškai labiausiai tvarkingi), žvejybos laivai ir laivai-refrižeratoriai bus ir toliau registruojami. Straipsnyje neatsižvelgta į Susisiekimo ministerijos parengtą įsakymo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte nurodytą informaciją, kur yra aiškiai išdėstyti motyvai, nulėmę Susisiekimo ministerijos sprendimą pirmą kartą LR Jūrų laivų registre registruojamiems laivams (su išimtimi, atsižvelgiant į kurią ir toliau būtų registruojami visi žvejybos laivai, visi refrižeratoriai, net ir senesni nei 25 m. visi ES valstybių vėliavų laivai, pastaruosius 3 metus esantys Baltajame Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo Baltajame sąraše) taikyti amžiaus cenzą.
„Toks perteklinis biurokratiškas sprendimas paprasčiausiai mažina šalies konkurencingumą ir didžiulį jūrinio sektoriaus potencialą. Jeigu Lietuvoje dabar nebus registruojama daugiau laivų, ateityje nebus ir vandeniliniais varikliais varomų. Laivybos verslui paprasčiausiai nebus iš ko investuoti.“ – šie teiginiai klaidingi, neatitinka realybės ir nėra pagrįsti jokiais duomenimis bei analize.
„Jeigu ministras suderins ir pasirašys tokį įsakymą, savininkai rinksis laivus registruoti Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje ar kitur ir ten mokės mokesčius. Asmeniškai pažįstu ne vieną laivo savininką, kuris dėl visiškai atgyvenusių Lietuvos laivybos įstatymų ir ministro įsakymų pasirinko Latvijos vėliavą. Nenorėjo, bet teko.“ – Šie teiginiai klaidingi ir neatitinka realybės, nes Latvijoje registruojami laivai ne senesni nei 23 m. senumo (mūsų projekte nurodoma, kad mes neregistruotume kai kurių senesnių nei 25 m. senumo laivų, kas yra dar senesni nei Latvijos galiojančiose normose).“
„Norime pabrėžti, kad straipsnyje pateikiama vienašališka nuomonė, neatspindinti tiesiogiai teisės akto projekto poveikį jusiančių subjektų. Lietuvos jūrų laivų savininkai (per Lietuvos laivų savininkų asociaciją) sprendimui riboti laivų amžių LR pirmą kartą registruojamiems laivams pritaria. Šis klausimas jau ilgą laiką buvo aptarinėjamas ir su Lietuvos transporto saugos administracija, valdančia Lietuvos jūrų laivų registrą ir kuri inicijavo šį keitimą.
Detalesni motyvai, kodėl buvo priimtas sprendimas dėl amžiaus ribojimo, yra pateiktas Susisiekimo ministerijos įsakymo keitimo projekto lydimajame rašte, kuriame aiškiai atsispindi LR jūrinė politika išlaikyti aukštą LR laivyno techninį lygį ir pasaulinį aukšto lygmens jūrinės valstybės įvaizdį“, – rašo ministerija.