Artūras Zuokas. Nacionalinis saugumas prieš partines „lesyklėles“: 3:0 „lesyklėlių“ naudai

Šiais laikais net labiausiai apolitiškas pilietis, pažadintas vidury nakties, į klausimą, koks svarbiausias valsybės prioritetas, net nedvejodamas atsakytų: žmonių ir nacionalinis šalies saugumas. Tai taip elementaru, kad atrodytų, net rašyti apie tokius dalykus tas pats, kas tuščiai švaistyti laiką. Tačiau tai, kas aišku net eiliniam Lietuvos piliečiui, visiškai neaišku svarbiausio Lietuvos miesto – Vilniaus – valdžiai. Jų prioritetas Nr. 1 nuo praeitos kadencijos taip ir nepasikeitė – prie savivaldybės kurti ir šimtais tūkstančių finansuoti VšĮ „lesyklėles“ saviems partiečiams ar partijų rėmėjams.

Taigi, visų pirma pasikartokime, o tiksliau, Vilniaus valdžiai priminkime sostinės pagrindinių grėsmių sąrašą. Pirmoji – Rusijos karinė grėsmė, apie kurią kalba visi Lietuvos politikai ir ekspertai, ir ką bei kaip turime daryti, kad atgrasytume bei pasiruoštume atsakui. Antroji – netoli Lietuvos sostinės yra Astravo atominė elektrinė, kurios saugumas daugiau nei abejotinas ir kur jau veikia du branduoliniai reaktoriai. Nepaisant visų išvardytų grėsmių, Vilniaus gatvės yra taip susiaurintos, kad nei gyventojų evakuacija, nei miesto gynyba yra tiesiog neįmanoma. Beje, tokią situaciją konstatavo ir ja piktinosi net tai pačiai valdančiųjų koalicijai priklausantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei ekspertai.

Viena iš tokių grėsmių – Vilniaus kelių infrastruktūra neparuošta grėsmės atveju nei greitai evakuacijai, nei pagalbos patekimui.

Kalbu apie pagrindinius magistralinius iš miesto vedančius kelius ir „butelio kaklelius“, kurie neleistų evakuoti vilniečių iš miesto nė viena (!!!) kryptimi. Tai ne tik skandalinga, bet ir nusikalstama. Mūsų visa gynyba vyksta tik liežuviu ir feisbuko puslapiuose.

Eišiškių plentas nuo Dariaus ir Girėno g. sankryžos iki Pietinio miesto išorinio aplinkkelio (A19) – tik dvi juostos, nors šalia oro uostas, geležinkelio mazgas, logistikos įmonės ir augantys gyvenamųjų namų kvartalai. Būtina pradėti bent projektavimo darbus, kad šis „butelio kakliukas“ atsikimštų.

Antra: išvažiavimas ties Gariūnais į Vilnius–Kaunas magistralę – čia visada susidaro didžiuliai kamščiai. Laisvės partija susiaurino rezervuotas gatvės raudonąsias linijas, užstatė parduotuvėmis. Ir kaip dabar išplėsti išvažiavimą? Tai rimtas uždavinys ir jį reikia spręsti. Dabar.

Toliau galima paminėti avaringą ir tik dviejų juostų Nemenčinės plentą iki Vilniaus ribos, kur prasideda 4 juostų kelias. Turiu pasveikinti, kad pagaliau mūsų raginimus miesto valdžia išgirdo ir dar nuo 2015 m. parengtas projektas šiais metais pagaliau sulauks darbų pradžios. Aišku, logiškas klausimas, kam tada reikėjo prieš metus įrengti naujus dviračių takus, kurie pagal šį projektą bus griaunami. Svarbu – vienas transportinis „butelio kakliukas“ bus panaikintas. Toliau galima paminėti Žaliųjų ežerų gatvę, Valakampių tiltą, kuris dėl avarinės būklės susiaurintas jau treji metai…

Tai tik keli pavyzdžiai, jų yra ir daugiau.

Todėl tiek aš, tiek ir kiti strategiškai mąstantys politikai siūlėme pirmiausia biudžete numatyti lėšas tokių jungčių projektinių pasiūlymų parengimui ir projektavimui. Visų šių išvardytų projektų projektavimo darbams pradėti užtektų 400 tūkst. eurų.

Tai iš esmės pagerintų ne tik galimus evakuacijos kelius, bet ir sostinės gyvenimą taikos metu. Deja, valdantieji pasiūlymus atmetė, nes, esą, Vyriausybė turi pasakyti, kurie Vilniaus keliai yra evakuaciniai. Buvo ir kitas valdžios siūlymas – skirti šimtus tūkstančių eurų studijai parengti, kuri paaiškintų, kurie keliai karo ar masinės avarijos atveju būtų evakuaciniai. Manau, tam tikrai užtektų pažiūrėti „Google Maps“ ir, kaip mano amžiną atilsį tėvukas sakydavo, būtų „ir arkliui aišku“, ką ir kaip reikia daryti.

Biudžeto svarstymo metu, Miesto plėtros komitetas, kurio narys esu, vienbalsiai merui ir tarybai pasiūlė „numatyti 100 tūkst. Eur naujai programos daliai „Vilniaus miesto evakuacinių kelių projektavimas“, prioritetą suteikiant šiems projektavimo darbams: Eišiškių plento atkarpos nuo S. Dariaus ir S. Girėno g. iki Vilniaus pietinio aplinkkelio (A19), Žaliųjų ežerų g., Pilaitės pr. pabaigos link Sudervės, Liepkalnio g.“

Projektavimas labai svarbu, nes kai nėra projektų, tai ir turint lėšų, negalima jų panaudoti. Labiausiai šioje situacijoje glumina ne tai, kad valdantieji atmeta viską, ką siūlo opozicija, o tai, kad patys, šiuo metu būdami atsakingi už Lietuvos saugumą, nesugeba nei sudėlioti gyvybiškai svarbių prioritetų, nei jų koordinuoti – pradedant Vyriausybe ir baigiant savivalda. Tad ne kas kitas, o patys konservatoriai savo negebėjimu vadovauti kuria „košmarišką scenarijų“, o Vilniaus valdžia, užuot pasirūpinusi gyventojų saugumu, tęsia hipsteriškas Remigijaus Šimašiaus tradicijas.

Pasirinkti kiti prioritetai, o 1,4 milijardo eurų biudžete nerasta evakuacinių kelių jungčių projektavimui 400 tūkst. eurų…

Biudžete dosniai atseikėta VšĮ „Vilniaus naktinis biuras“, kurio valdybos pirmininku paskirtas skandalais pagarsėjęs R. Šimašiaus bendražygis Markas Adamas Haroldas. Ką veiks ši viešoji įstaiga – mįslė net patiems valdantiesiems, bet finansavimas įspūdingas: 290 tūkstančių eurų.

Einam toliau per biudžeto eilutes. Ir ten nei daug, nei mažai – beveik 11 milijonų numatyta „Go Vilnius“. Taigi, 700 metų Vilniaus jubiliejus baigėsi, o apetitas pinigams – ne. Bet galbūt už juos „Go Vilnius“ vėl ieškos G taško... Tik kad iš rytų nepradėtų važiuoti jo ieškoti.

O štai, ką veiks ir ko ieškos VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“, vis dar lieka paslaptis. Mat įmonės vadovė net nesugeba paaiškinti, kokiems tikslams naudos pusę milijono eurų mokesčių mokėtojų pinigų.

Ką gi, 13 milijonų hipsteriškiems naktiniams biurams ir kitoms, dar tik besikuriančioms, valdančiųjų „lesyklėlėms“ – kaip reikės pateisinti savo veiklą ir pinigų „įsisavinimą“. Grėsmės ir evakuacijos palauks. Tiek daug kalbama apie Civilinės saugos stiprinimą, tai Vilniaus biudžete tam reikalui skirta tik 20 tūkst. eurų, nors dar prieš metus buvo 55 tūkst. eurų plius 40 tūkst. eurų – priedangos ženklų gamybai ir montavimui. Taip atrodo Vilniaus pasirengimas…

Įdomus sutapimas – šią savaitę Vilnius tvirtins savo istoriškai didžiausią biudžetą. Šią savaitę prasideda didžiausios per 40 metų karinės NATO pratybos. Prieš pat jas NATO karinio komiteto pirmininkas Robas Baueris pasakė: „Pagrindinis skirtumas nuo praeitų metų tas, kad smarkiai pasikeitė ginkluotosios pajėgos ir gynybos organizacijos. Kas visai nepasikeitė – tai visuomenės nesuvokimas, kad konflikto ar karo atveju turės veikti ne tik kariuomenė, bet ir visa visuomenė bus įtraukta. Norime to ar ne.“ Dėl Lietuvos visuomenės su R. Baueriu pasiginčyčiau, visuomenė supranta, tačiau dėl Vilniaus valdžios nesuvokimo abejonių viškai neturiu. Jų suvokimas apsiriboja tik pareiškimais feisbuke.