Po viešo sūnaus laiško sureaguoja Šiaulių banko komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis, kuris apgailestauja dėl nepatogumų: „Finansų įstaigos Lietuvoje yra įstatymiškai įpareigotos surinkti aktualią informaciją iš visų be išimties klientų. Tą numato Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Klientas gali atnaujinti informaciją naudojantis interneto banku, artimiausiame banko padalinyje arba pateikiant informaciją bankui pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu. Jeigu šie būdai nėra tinkami, anketą užpildyti banko padalinyje gali įgalioti kitą asmenį.“
Bet 87-erių metų ilgametis banko klientas internetu nesinaudoja, nevaikšto ir, ačiū Dievui, dar turi artimą žmogų, kuris pastebėjo banko siųstus laiškus.
Čia Šiaulių bankas pasiūlo išimtį, cituoju jų atsakymą: „Esame lankstūs ir šiais labai išskirtiniais atvejais, individualiai įvertinę visą turimą informaciją, galime taikyti išimtį ir atvykti į tokio kliento namus...“
Kodėl Lietuvoje klientai turi laukti išimties ir malonės tik po to, kai banko sveiko proto trūkumas tampa viešu skandalu.
O kiek pensininkų Lietuvoje, kurie neturi artimųjų šalia? Pensininkas, gavęs laišką, kad bankas aiškinasi, ar vargšas pensininkas nėra teroristas ar pinigų plovėjas, ir infarktą gali gauti.
Kaip Šiaulių bankas gerai „pažįsta“ savo klientą, kuris daug metų naudojasi šio banko paslaugomis ir tik vienam tikslui – pensijai gauti. Šiaulių banko bandymas prisidengti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu (PPFTPĮ), kuriuo vadovaujantis finansinės institucijos turi stebėti ir identifikuoti įtartinus sandorius, yra gėdingas. Šio Įstatymo 5 straipsnyje ir kituose susijusiuose straipsniuose nustatoma, kokie sandoriai gali būti laikomi įtartinais:
Neįprasta sandorių apimtis ir dažnumas: sandoriai, kurie savo apimtimi ar dažnumu neatitinka įprastų kliento veiklos modelių ar finansinių įpročių.
Sandorių ypatumai: sandoriai, kurių pobūdis yra neaiškus arba kurių kilmė ir tikslas yra neaiškūs. Tai gali apimti nestandartinius mokėjimo metodus, neįprastus recipientus ar šalis, kuriose paprastai nevykdomi sandoriai.
Asmenys ir įmonės: sandoriai, susiję su asmenimis ar įmonėmis, kurios yra žinomos dėl savo ryšių su neaiškiomis arba rizikingomis šalimis, įskaitant tas, kurios yra įtrauktos į tarptautinių sankcijų sąrašus arba kurioms taikomos specialios priemonės dėl teroristų finansavimo.
Pinigų kilmė ir tikslas: Jei yra pagrindo manyti, kad sandorio lėšos yra gautos iš nelegalios veiklos arba jos naudojamos nelegaliems tikslams. Tai gali apimti lėšų kilmės patikrinimą ir aiškinimą apie sandorio tikslą.
Tai gal Šiaulių bankas viešai paaiškins, kurį iš šių kriterijų atitinka pensininkės daug metų gaunama pensija?
Tikiuosi, įsikiš Lietuvos bankas su savo didžiausiu darbuotojų skaičiumi Baltijos šalyse ir patikrins „sveiko proto“ trūkumą Šiaulių banke ir ne tik jame. Nes bankų piktnaudžiavimas šiuo įstatymu baigia išvesti iš kantrybės daugelį realiai dirbančių žmonių Lietuvoje. Kiekvienas bankas savaip interpretuoja šį įstatymą ir susikuria savo vidines patikrinimo procedūras. Ir kaip matome iš pateikto pavyzdžio, kliento pažinimą paverčia dar viena biurokratine ir žeminančia procedūra.
Tikiuosi, sureaguos ir Lietuvos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kurioje dirba 161 darbuotojas, nes tokia jos pareiga – ginti vartotojus ir tobulinti įstatymus.
Atėjo laikas, kai mes, klientai, turime pradėti griežtai reikalauti kokybiškų paslaugų ir mažesnės biurokratijos ne tik iš valstybės institucijų, bet ir iš privataus sektoriaus. Kad ir kaip tai atrodytų keista.