Tačiau valdantieji turėtų pridurti, kad tai ir būsimos valdžios biudžetas. Jie turbūt jau nemato savęs valdžioje kitų metų pabaigoje, todėl yra tokie dosnūs pažadų – suvesti galus, suvaldyti viešuosius finansus reikės jau kitai Vyriausybei. O tada bus galima garsiai šaukti apie nevykdomus įsipareigojimus ir kritikuoti.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Planuojamas biudžeto deficitas balansuoja ties pavojinga riba, su didele rizika: jis kitąmet sieks 2,9 proc., valdžios skola – 39,8 proc. BVP.
2024 metų biudžeto projektas yra žmonių projektas kita prasme: gyventojai į biudžetą suneš beveik 12 milijardų eurų. Kapitalo mokesčiai tebėra kuklūs: iš pelno mokesčio laukiama tik 1,811 mlrd. eurų. Siūloma penkeriems metams pratęsti pelno mokesčio lengvatas investicijų projektams ir kino filmų gamybai, neliks bankų solidarumo mokesčio.
Pridėtinės vertės mokesčio 21 proc. tarifas buvo nustatytas laikinai, tačiau nesiūlyta jo sumažinti net siaučiant didžiulei infliacijai. Pasigirsta užuominų jį dar didinti 1 proc. gynybos reikmėms.
Daugelis socialinių išmokų, pensijų yra indeksuojamos pagal numatytus įstatymus, kaip tvirtina finansų ministrė, „automatiškai“. Valdantieji pamiršta paaiškinti, kad įstatyminį pagrindą šių išmokų indeksavimui ir pertekliniam „Sodros“ biudžetui parengė praėjusios kadencijos Seimas.
LVŽS frakcija pritaria Prezidento pozicijai, kad biudžeto projekte pasigendama dėmesio šeimoms ir vaikams, todėl palaikys Prezidento siūlymus dėl šeimų neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo. Vaiko pinigų didinimas 10-čia eurų yra visiškai nereikšmingas, palyginti su infliacijos pasekmėmis.
Akivaizdu, kad mažėjant infliacijai, mažės ir pajamos į biudžetą. Ką darys valdantieji? Daugiau skolinsis ar įves naujus mokesčius?
Skolintis darosi jau sudėtinga. Šiemet skolos aptarnavimo išlaidos siekia apie 300 mln. eurų. 2026 m. reikės apie 800 mln. eurų – t. y. skolos aptarnavimas brangs puse milijardo eurų.
Tad lieka kita išeitis – didinti mokesčius. Matyt, neatsitiktinai su biudžeto projekto pateikimu šiandien Seime svarstomi ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai.
Nekilnojamojo turto (NT) mokestis Lietuvoje nuo brangiausio turto apmokestinimo nudreifavo iki visuotinio mokesčio. Dabar jį moka 32 tūkstančiai brangiausio NT savininkų, pagal naują įstatymą mokėtų apie 400 tūkstančius gyventojų.
Bet svarbiausia, kad jis iš esmės nėra teisingas nei horizontaliai. nei vertikaliai. Tą pabrėžė Lietuvos bankas. Kas turi didesnės vertės turtą, mokėtų mažiau, o turintieji mažesnės vertės, už kurį dabar visai nemokėjo, turėtų pradėti mokėti.
Pavyzdžiui, už 177 tūkst. eurų vertės būstą Vilniaus senamiestyje mokesčio suma sumažėtų apie 2,5 karto, o už 22,5 tūkst. eurų vertės būstą Akmenės rajone, už kurį šiuo metu mokėti NT mokesčio nereikia, pagal naują įstatymą jau tektų.
Arba: Vilniuje už 90 tūkst. eurų vertės pagrindinį būstą NT mokesčio mokėti išvis nereikėtų (nes toks būstas nesiekia 1,5 būsto vertės medianos Vilniuje), o už keturis kartus mažesnės (22,5 tūkst. Eur) vertės pagrindinį būstą Akmenės rajone tektų susimokėti. Mokestis būtų net ne progresyvus, o regresyvus.
Siūlomas mokestis šalies mastu, kaip nurodo Lietuvos bankas, nėra ir horizontaliai teisingas – už tokios pačios vertės būstą skirtingose savivaldybėse gali tekti mokėti skirtingo dydžio mokesčius, o NT mokesčio mokėtojų dalis, palyginti su visais NT savininkais skirtingose savivaldybėse, bus nevienoda.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė „atsižvelgti“ į tokias Lietuvos banko pastabas, bet spręsti šią dilemą permeta savivaldybėms.
Komitetas neatsižvelgė ir į Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio tarybos, daugelio šakinių žemdirbių asociacijų, net Kaimo reikalų komiteto siūlymą palikti galiojančias lengvatas visiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50 proc. Panaikinus lengvatą įvedamas mokestis apskritai neskatins investuoti į žemės ūkio sektorių, nepritrauks naujų investuotojų.
Be to, jeigu projektui būtų pritarta, žemės ūkio sektoriuje atsirastų trys skirtingi nekilnojamojo turto mokesčio tarifai tam pačiam nekilnojamajam turtui: fizinių asmenų žemės ūkyje naudojamas NT būtų apmokestinamas 0,1–1 proc. tarifu, o juridinių asmenų – 0,5–3 proc. tarifu, išskyrus žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) NT, kuris nebūtų apmokestinamas išvis.
Tai iškreips žemės ūkio sektoriaus rinką, žemdirbių bendruomenė bus sukiršinta. O skatinti kooperaciją yra kitų būdų. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipė dėmesį į siūlomą skirtingą vėjo ir saulės elektrinių apmokestinimą: vėjo elektrinėms, išskyrus esančias jūroje, numatomas 0,5 proc. tarifas, o saulės elektrinėms – nuo 0,5 iki 3 proc. Tokiu reguliavimu gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.
Ir ypač skaudžiai įstatymas kirstų pensininkams, socialiai remtiniems asmenims. Daroma „malonė“ – atidėti mokesčio mokėjimą net iki gyvos galvos, kad jį paskui sumokėtų turto pirkėjai arba paveldėtojai. Kitaip tariant, dabartinė valdžia nori apmokestinti ne tik šią, bet jau ir būsimą kartą.
LVŽS frakcija kitų metų valstybės biudžeto projektui teiks savo pasiūlymus dėl didesnio kelių finansavimo. Mėgins reanimuoti pirmojo būsto jaunoms šeimoms regionuose programą, siūlydama jai skirti daugiau lėšų. Frakcija palaikys kolegų iš opozicijos siūlymą nestatyti ministerijų miestelio, kuris tikrai nėra pirmo būtinumo objektas, o šias lėšas skirti mokytojų atlyginimams didinti.