Jau nuo rudens vykusi referendumo informavimo kampanija pasiekė kai kurių akis ir ausis. UAB „Spinter tyrimai“ balandžio 17–25 d. atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad 90 proc. Lietuvos visuomenės žino apie artėjantį pilietybės išsaugojimo referendumą, daugiau nei 80 proc. respondentų nurodė per paskutinius kelis mėnesius girdėję apie tai, 77 proc. šalies gyventojų manymu, yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę.
Remiantis Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. tyrimo dalyvių ketina dalyvauti referendume dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo.
Pradžia Seime
Dar 2022 m. Seime pradėjo veikti darbo grupė referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengti. Į jos pasirengimą buvo įtraukti visų parlamentinių partijų atstovai. Į posėdžius buvo kviečiami visi – nuo diasporos atstovų iki Konstitucinės teisės ekspertų.
Darbo grupėje išgryninta tiek būsimo Referendumo formuluotė, tiek paruoštas Pilietybės konstitucinis įstatymas, kuriam pritarė visos Seimo parlamentinės partijos. Vieningai ieškotas kompromisas, atsižvelgiant į visų parlamentinių partijų pastabas, diasporos ir visuomeninių organizacijų nuomones. Tai – retai matomas bendrystės ir susitelkimo pavyzdys.
Pavyko suvienyti Seimą ir 2023 m. kovo 27 d. pateikti Seimo nutarimą dėl privalomojo referendumo skelbimo. Už referendumo paskelbimą balsavo absoliuti dauguma Seimo narių.
Kas buvo dar svarstyta, bet nepavyko
Kalbėta apie galimą internetinio balsavimo įteisinimą. Buvo įvertintos galimybės ir pavesta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) parengti galimybių studiją.
Internetinio balsavimo idėja sutikta prieštaringai dėl poros priežasčių: keltas klausimas, ar tikrai esame tokia kibernetiškai saugi valstybė ir gebėtume sudaryti internetinio balsavimo galimybę, kuri būtų atspari bandančioms jai pakenkti jėgoms, rinkimų rezultatų klastojimams. Tai ypač aktualu esant sudėtingai geopolitinei padėčiai regione. Manyta, kad Lietuva dar tam nepasiruošusi. Tačiau Vyriausiajai rinkimų komisijai duota užduotis – ruošiama Internetinio balsavimo galimybių studija – atsakys į pagrindinį klausimą: ar Lietuva turi pajėgumų paruošti saugų internetinį balsavimą.
Būta idėjų ir siūlymų mažinti referendumo kartelę. Visgi vien Konstitucijos 12 straipsniui referendumo kartelės negalima sumažinti – tą reikėtų daryti visam pirmajam skirsniui. O jame yra viskas, kas svarbu mūsų valstybei: himnas, vėliava, teritorijos vientisumas, kalba, valdžios institucijos. Vykstant karui šalia mūsų, sutarimo mažinti kartelę tokiam svarbiam Konstitucijos skirsniui tiesiog nėra.
Svarstyta ir bandyta, kaip įmanoma supaprastinti formuluotę. Nors ji supaprastinta iki tiek, kiek turbūt įmanoma, tačiau balsuotojų lūkestis gauti tiesiog klausimą – ar pritariate pilietybės išsaugojimui – pakišo koją sklandžiam balsavimo procesui. Visgi VRK spendimas balsavimo vietose pateikti paaiškinančią informaciją teisingas ir laiku.
Didžiulis pasaulio lietuvių bendruomenių įsitraukimas
Pasaulio lietuvių bendruomenės susitelkė ir parodė didesnį aktyvumą nei per praėjusius rinkimus. Užsiregistravusiųjų skaičius viršijo 2019-ųjų registracijos skaičius!
Į viešinimą įsijungė Pasaulio lietuvių bendruomenė, jaunimo organizacijos, profesionalų klubai, lituanistinės mokyklos.
Organizuoti ir susitikimai, filmuoti vaizdo įrašai, daryti specialūs renginiai. Imtasi visų priemonių plačiam žinios apie referendumą skleidimui.
Taip veikė ne tik Pasaulio lietuvių bendruomenė ar įvairios kitos lietuvių bendruomenės, bet ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Kartu organizavome akciją dėl foto rėmelių feisbuke užsidėjimo – taip skleidėme žinią ir bandėme užpildyti viešąją erdvę.
„Global Lithuanian Leaders“ kartu su verslininku Algirdu Stoniu vykdė informavimo kampaniją „4 milijonų Lietuva“.
Bendradarbiaujant su diplomatinėmis atstovybėmis, pavyko pasiekti didesnę auditorijos dalį.
Įtrauktos ir organizacijos Lietuvoje
Jau nuo sausio mėnesio aktyviai dariau susitikimus su įvairiomis bendruomenėmis – pradedant moksleivių bendruomenėmis, baigiant Trečiojo amžiaus universitetu. Suorganizuota ir dalyvauta daugiau nei šimte susitikimų, aplankytas turbūt kiekvienas Lietuvos miestas, dalis regionų ir kaimelių.
Organizuotuose susitikimuose su nevyriausybinėmis organizacijomis, studentų atstovybėmis, jaunimo organizacijomis kviesta įsitraukti į referendumo informavimo kampaniją ir aktyvinti jaunus žmones dalyvauti rinkimuose. Nors dalis organizacijų išreiškė susirūpinimą dėl galimo įsitraukimo į politinę veiklą, nusprendė pasidalyti informacija apie referendumą ir neagituoti balsuoti vienaip ar kitaip.
Susitikimuose su senjorais daugiau kalbėta ir apie aktyvumą bei referendumo svarbą. Būta daug diskusijų ir susitikta su daugybe – turbūt tūkstančiais – žmonių.
Pasaulio lietuvių bendruomenė lygiai taip pat bendravo su Bočių sąjunga, Trečiojo amžiaus universitetais, tremtiniais, savivaldybėmis, „Rotary“ klubais.
Siųsti straipsniai į regioninę spaudą.
Kitų organizacijų įsitraukimas
Bendradarbiauta ir su kitomis organizacijomis bei asociacijomis. Viena iš jų – Lietuvos savivaldybių asociacija. Savivaldybėse paskirti referendumo koordinotariai, su kuriais vyko susitikimai, buvo sukurtos skrajutės, kuriose aiškinta, apie ką referendumas ir kodėl. Tokios skrajutės dalytos ligoninėse, poliklinikose, vaistinėse ir kt. Susitikau ne vieną kartą ir su atskirų rajonų ar miestų merais dėl referendumo informacijos skleidimo.
Prie viešinimo prisijungė Lietuvos pramonininkų konferedacija. Konfederacija pažadėjo įsitraukti į informavimo kampaniją pasinaudojusi savo kanalais bei vieša komunikacija socialiniuose tinkluose.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija pasidalijo informacija apie referendumą su asociacijos nariais. Vyko darbiniai pasitarimai dėl komunikacijos. Du didieji prekybos tinklai sutiko skelbti informaciją apie referendumą savo parduotuvėse – tai itin didelis indėlis.
Kartu suderinus su Vyriausiąja rinkimų komisija MAXIMA ir IKI nuo 2024 m. balandžio 22 d. informuoja vartotojus apie artėjantį referendumą ir rinkimus.
Institucijų darbas
Vyriausybė, be abejo, padarė milžinišką darbą – nuo komunikacijos bei informacijos platinimo, parengtų skrajučių su informacija apie referendumą, baigiant vaizdo įrašais su influenceriais. Paleistos reklamos „Google“ ir META, reklamos pasirodo ir LRT.lt bei kituose žiniasklaidos portaluose.
Sukurta visa komunikacijos stilistika, parengti reklaminiai vaizdo įrašai, vizualai referendumo informacijos sklaidai. Oro uostuose, kaip ir didžiuosiuose miestuose, autostradose išdygo informacija apie Pilietybės referendumą.
Be kita ko, buvo palengvinta registracija užsienyje, skatintas pasaulio lietuvių aktyvumas. Sukurtas biuletenis Brailio raštu. Sudarytas didesnis prieinamumas atvykti asmenims su negalia balsuoti savo apylinkėse.
Nuolatinė komunikacija aiškinant formuluotę bei ką žymėti Referendumo biuletenyje turint vieną ar kitą nuomonę pilietybės išsaugojimo klausimu.
Užsienio reikalų ministerijos darbas taip pat didžiulis – informacija buvo skleidžiama per visas 52 diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
Užsienio reikalų ministerija vykdė nuolatinę komunikaciją socialiniuose tinkluose, kūrė animuotus vaizdo įrašus, dalijo skrajutes, turėjo parengtus stendus prie ambasadų.
Suformuoti ir papildomi devyni balsavimo punktai.
Ką darėme mes patys – kampanijos UŽ komanda
Be visų susitikimų rašėme straipsnius į regioninę spaudą. Įvyko daugiau nei šimtas susitikimų, nuolatiniai vizitai bendraujant su užsienio lietuviais, informuojant ir diskutuojant apie referendumą.
Sukurti feisbuko „UŽ Pilietybės išsaugojimą“ ir instagramo „uz_pilietybe“ puslapiai, skirti referendumo agitacijai UŽ skleisti. Juose dalytasi įvairiais vizualais, skleista informacija apie referendumą, kodėl jis yra svarbus ir reikalingas. Atsakyta į žmonių užklausas ir klausimus. Pirkta reklama siekiant pasiekti kuo daugiau žmonių. Rašyta žinomiems žmonėms su prašymu pasidalyti informacija apie referendumą ir sukurti informacinį foną socialiniuose tinkluose apie referendumą.
Padėkos
Noriu nuoširdžiai padėkoti visiems prisidėjusiems. Turbūt visada galima padaryti geriau ir daugiau. Bet stengtasi tikrai buvo. Įdėta daug darbo, finansų ir nuoširdžių pastangų.
Ačiū institucijoms, lietuvių bendruomenėms, jaunimo organizacijoms, universitetams, įmonių asociacijoms, nevyriausybininkams, Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenėms, kaimų ir regionų bendruomenėms, savivaldybėms. Ačiū kolegoms Seime už bendrą ir sutelktą darbą. Ačiū žymiems žmonėms, nepasibodėjusiems užimti pilietinės pozicijos tokiu svarbiu mūsų valstybei klausimu.
Galiausiai ačiū kiekvienam, kuris dalijosi, rašė, kvietė draugus, diskutavo su šeimos nariais ir referendume pasakys TAIP.
***
Dalia Asanavičiūtė yra Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.