Šiandien Pilietybės įstatymas numato 11 išimčių, kai Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu. Seime registravau ir įstatymo pataisas dėl 12 išimties, kuomet NATO ir NATO partnerių Europos Sąjungos valstybių pilietybes įgijusieji galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę. Taip pat užregistravau Pilietybės įstatymo pataisą, apsunkinančią Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą, o taip pat siūlau atidėti pilietybės netekimo procesą penkeriems metams. Visi šie pokyčiai dar procese, klaidžioja po Seimo kabinetus. Kol laukiame pasiūlytų įstatymo [pataisų – „Delfi“] priėmimo, galime pasvarstyti, ką turime šiandien? Kaip saugome savo piliečius?

Egzistuojančios išimtys leidžia tiems, kieno seneliai ar proseneliai buvo ištremti ar išvyko iš Lietuvos iki Antrojo pasaulinio karo, išsaugoti Lietuvos pilietybę. Įstatymas numato ribotą kartų skaičių, kurios galės pasinaudoti šia privilegija – vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai. Ir tai yra VIENINTELIS būdas išlaikyti savo pilnamečius piliečius, kuriems tą teisę iškovojo jų protėviai. Vaikai, iki 18 metų įgiję kitos valstybės pilietybę, jau gali Lietuvos pilietybę išlaikyti visą gyvenimą.

Neseniai iškilo spaudoje atvejų, kai kremliaus režimui pritariantys asmenys, pasinaudoję šia nuostata, gavo Lietuvos pilietybę ir naudojasi ja saviems tikslams. Būtent dėl šios priežasties Vidaus reikalų ministerija registravo apribojimus, dėl kurių, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo aspektus, Lietuvos pilietybės išsaugojimas būtų negalimas. Pati išimtis ir galimybė lieka, tik uždaroma galimybė turėti dvi pilietybes asmenims, kurie kelia grėsmę Lietuvos saugumui ir aktyviai palaiko kremliaus režimą.

Prasidėjo ir vieša diskusija apie dvigubos pilietybės atvejus ir siūlymas panaikinti išimtis bei uždaryti bet kokią galimybę mūsų piliečiams išlaikyti LR pilietybę. Manau, kad tokių idėjų svarstymas atsirado daugiau dėl atsakingų institucijų negebėjimo atlikti įstatymo pavesto įpareigojimo tinkamai įgyvendinti pilietybės išsaugojimo procedūrą. Nevertinant galimo piliečio nacionalinio saugumo aspektu, bet mielai prisiimant baudėjo rolę – apsunkinant Pilietybės įstatymo numatytas galimybes bandant atsistatyti Lietuvos pilietybę.

Esu tikra, kad absoliutus dvigubos pilietybės išimčių panaikinimas tik dar labiau gilintų demografines problemas, tad Lietuva neturi prabangos sau leisti netekti dar daugiau piliečių.

Ir nors nuo Nepriklausomybės atgavimo praėjo 34 metai, kai gyvename demokratiniame ir globaliame pasaulyje, kai Lietuvos piliečiai išsisklaidę po visa pasaulį, vis dar atsiranda norinčių užsidaryti vienoje pilietybėje, net jei to kaina – prarandami žmonės, kurie vis dar moka lietuvių kalbą, yra gimę Lietuvoje, aktyviai prisideda prie lietuvių bendruomenių veiklos, švenčia lietuviškas šventes ar, galiausiai, rūpinasi Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais. Palikime ramybėje išimtis ir atidėkime pilietybės atėmimą penkeriems metams. Palikime mūsų žmones ramybėje!